Ūkininkai reikalauja skelbti ekstremalią situaciją, valdžia dar tyli

Dabar ūkiams aktualiau ne pievas šienauti, o derlių susigriebti. Šiokiu laiku javapjūtė jau artėdavo prie pabaigos, tačiau šiemet ji vos prasidėjo.

Javapjūtė vėluoja, derliaus kokybė menksta

Už neįvykdytus įsipareigojimus iki rugpjūčio 15 d. plotus apsėti tarpinėmis kultūromis Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) grasina sankcijomis. O kaip apsėti, jeigu juose skęsta nenuimtas derlius?

„Esam įvaryti į kampą. Ankstesniais metais kuldavom normaliai viską iš eilės: rapsus, žieminius kviečius, žirnius ir taip toliau, tokiu laiku javapjūtę aš jau baigdavau. Bet iki praėjusio penktadienio nebuvau nupjovęs dar nė vieno aro – dirvos tiek šlapios, kad technika klimpsta“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Lietaus kasdien plaunami grūdai praranda ir kokybę. Anot pašnekovo, dingsta baltymai, mažėja saiko svoris, yra tikimybė sudygti. Auginantieji ekstra pirmos klasės kokybės reikalavimus atitinkančius kviečius begauna tik trečios ar ketvirtos pašarinius.

„Faktas, kad įsipareigojimai vėluos dėl force majeure, ekstremali situacija turi būti paskelbta respublikiniu ar bent rajoniniu mastu, kitaip pasiteisinimo NMA nebus“, – įsitikinęs R. Paulikas.

Penktadienį jis skambinęs į Žemės ūkio skyrių – vedėją pavaduojančio Petro Šadreikos teiravęsis, ar kokia nors informacija apie padėtį Kretingos rajono žemės ūkyje yra renkama.

„Supratau, kad ne, niekas nieko nedaro, niekam nerūpim“, – nusistebėjo R. Paulikas. Jo įsivaizdavimu, kiekvienas turėtų dirbti savo darbą: ūkininkai – sėti, kulti, purkšti, tręšti, o Savivaldybė, Žemės ūkio skyriaus specialistai – rinkti faktus, fiksuoti.

Priminė pasėlių draudimą

„Gal valdininkai Turkijoj sėdi, kad realybės nemato?“ – ironizavo ir 200 ha dirbantis grūšlaukiškis vienas pažangiųjų rajono ūkininkų Airidas Viskontas. Jo žodžiais, kas iš to, kad vieną dieną pasirodo saulė, bet tuoj prilyja, laukams nėra kada nudžiūti. „Žirniai pūva, viskas pūva, kviečiai skęsta... Kas laukia? Juoda naktis laukia“, – svarstė Airidas.

P. Šadreika ūkininkus ragino su Žemės ūkio ministerija daugiau kontaktuoti patiems. Bet tokiai laikinojo skyriaus vedėjo pozicijai prieštaravo rajono Tarybos narys Steponas Baltuonis – negi pavieniui kiekvienas skambinės? Duomenys ministerijai per Žemės ūkio skyrių turintys būti pateikti centralizuotai. „Ekstremalios situacijos klausimą mes kelsime ir rajono Taryboje“, – sakė S. Baltuonis.

Meras Antanas Kalnius teigė negirdėjęs, kad iš ūkininkų pusės būtų poreikis skelbti ekstremalią situaciją, yra tik keletas parašiusiųjų prašymus atleisti nuo žemės mokesčio, ką įmanoma svarstyti. Savo nuomonės A. Kalnius nekeitė: ir anksčiau buvo kalbėjęs, o ir dabar pakartojo, kad, norėdami gyventi ramiai, savo pasėlius ūkininkai turėtų apsidrausti.

Kviečių kaina – nuo lito laikų

Genčų-Medsėdžių kaime įsikūrusio Mr. Ūkis“ savininko Raimondo Pareigio žodžiais, turbūt nėra ūkininkų, kurie neturėtų įsipareigojimų NMA.

„Jeigu nebus skelbiama ekstremali situacija, tai visiems gresia baudos, nors ne mūsų valioje yra pakeisti gamtos sąlygas: kaip įmanoma pasėti posėlį, jeigu tuose plotuose tebėra nenuimtas derlius?“ – retoriškai klausė jis. Į dirvas neįvažiuoja ne tik kombainai, klimpsta ir traktoriai. Pievų nupjauti taip pat neįmanoma – technika jas tik sugadintų, liktų provėžuota.

Tiesa, dalį rapsų Raimondui pavyko nukulti ir parduoti. Kaina – nebloga, gavęs 465 Eur už toną. Užtat už maistinius antros klasės kviečius supirkėjai temoka 185 Eur/t. Ūkininkas abejojo, ar, tokioms gamtos sąlygoms esant, pavyks bent savikainą pasidengti, mat smarkiai išaugo išlaidos.

„Realiai grūdų supirkimo kaina nesikeitė nuo lito laikų: anksčiau gaudavom po 600 litų, dabar po 185 eurus už toną“,– palygino Raimondas.

Kodėl vietos politikai neskuba

Vis dėlto, penktadienio duomenimis, ekstremalią situaciją jau yra paskelbusios per 10 šalies savivaldybių. Kaip paaiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, pagal galiojančią tvarką prielaidos šalyje skelbti ekstremalią situaciją atsiranda, kai ją paskelbia daugiau kaip 3 savivaldybės.

Kodėl kai kurie vietos politikai to daryti neskuba? Anot pirmininko, jeigu ekstremali situacija paskelbiama savivaldybėse, bet nepaskelbiama visoje Lietuvoje, tai situacijai suvaldyti lėšų savo biudžetuose turėtų pasiieškoti pačios savivaldybės, o ne kiekviena jų turi rezervus reikšmingai padėti savo ūkininkams.

„Žemdirbiai, kurie prašo skelbti ekstremalią situaciją, labiausiai išgyvena dėl prisiimtų įsipareigojimų. Jie dabar ne tiek finansinės pagalbos ir išmokų tikisi, kiek bijo, kad, be nuostolių dėl prarasto derliaus, bus taikomos dar ir sankcijos“, – sakė R. Juknevičius. Problema ir ta, kad ūkininkai kai kuriuos žemės plotus deklaravo kaip kraštovaizdžio elementus, taip pat deklaravo posėlį, kurį įsipareigojo pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15-osios. O šie papildomi dalykai irgi reikalauja ir technikos, ir žmogiškųjų resursų.

„Natūralu, kad pirmiausia ūkininkas „kariaus“ už savo derlių, jei reikia, dirbs 24 valandas per parą, kad tik nuimtų, ką užaugino ir ką pavyko išsaugoti. Tik paskui galvos apie papildomus įsipareigojimus“, – kalbėjo pirmininkas.

Prognozės nekokios

R. Juknevičiaus teigimu, nors derliaus potencialas Lietuvoje šiemet buvo labai geras, buvo prognozuojama netgi gera kokybė, ėmė ir per akimirką viską sugriovė gamta. Koks bus apibendrintas metų derlius, kalbėti, sakė, per anksti, bet prognozės gero nežada. Pirmininkas įvardijo jau suskaičiuotus visų apdraustų pasėlių pavasarinės šalnos nuostolius – jie įvertinti 13 milijonų eurų. Derliaus potencialo, sakė, nesukaups ir smulkieji žemės ūkio subjektai – sodininkai, namų ūkiai.

Didžiojoje Lietuvos dalyje lietaus iškrito antra tiek negu ilgametė norma. Yra rajonų, kur ir triskart daugiau – 72, 62, 60 milimetrų per parą.

„Kai kur išvis nebuvo dienų derliui nuimti, o žemdirbiams jau rūpi naują sėti, terminai ant nosies lipa“, – sakė R. Juknevičius. Nes, jeigu rapsų nepasėji iki Žolinės, na, dar gal iki rugpjūčio 20-osios, po to kiekviena diena mažina derliaus potencialą.

Džiovinimo įkainiai – kosminiai

„Rapsai kai kur dar nepribrendę, žirniai sudygę, kokybės nėra“, – konstatavo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas.

Anot jo, pastaraisiais metais grūdų ir džiovinti tiek nereikėjo, kiek šiemet, situacija pasikeitė kardinaliai. Įkainiai, kuriuos taiko supirkimo įmonės, yra nenormalūs, lyginant su kaimyninėmis Latvija, Lenkija, Estija – ten dvigubai mažesni.

„Aš nesuprantu, kodėl taip yra? Kodėl Lietuvos grūdų supirkėjai taip elgiasi? Juk mes, ūkininkai, jiems ir taip duodam neblogai uždirbti: iš jų perkam trąšas, chemiją, sėklą...“ – pastebėjo grūšlaukiškis ūkininkas A. Viskontas.

Tiesa, kad su ūkininkais solidarizuosis ir pamažins grūdų džiovinimo bei saugojimo kainą, jau pasiskelbė akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“, kurioje per 70 proc. akcijų valdo valstybė. Žada, kad nuo rugpjūčio 1 dienos visam šių metų derliui taikys 15–35 proc. nuolaidas.

„Tik kad ūkininkai sumažinimo kol kas nemato, ir toliau gauna sąskaitas su ta pačia įkainio dedamąja ir prierašu, kad peržiūrėta bus metų gale“, – sakė A. Vanagas.

Po 10 proc. nuolaidas teikti svarsto ir kai kurios kitos grūdų supirkimo įmonės. Jeigu taip ir atsitiktų, 10 proc., pasak asociacijos vadovo, būtų lašas jūroje.

---

Žemės ūkio ministerija dėl didelio kritulių kiekio pasiūlė skelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje ir dėl to jau kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą. Pasak ministro Igno Hofmano, dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo derliaus nuėmimas vėluoja, o ekstremalios situacijos paskelbimas leistų lanksčiau reaguoti į ūkininkų įsipareigojimus dėl išmokų.