Uostininkai nenori Vilhelmo kanalo atvėrimo į Malkų įlanką

Tačiau uosto krovos kompanijos nenori, kad šis kanalas būtų atvertas į Malkų įlanką, kurioje laivyba ir taip jau labai intensyvi.  Posėdyje konstatuota, kad, neiškėlus Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės, intensyvesnis kanalo naudojimas negalimas.

Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, vienas dalykas važiuojant  į Dreverną per tiltelį pamatyti Vilhelmo kanalą, o kitas - juo plaukti ir prie Klaipėdos patekti į Kuršių marias.

Ministro teigimu, dabar visas dėmesys koncentruojamas į pietinės uosto dalies išvystymą. Ten planuojama įrengti mažųjų laivelių uostą. „Tikrai turime galimybę Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis per mažųjų laivelių uostą", - sakė M. Skuodis.

Jo manymu, Vilhelmo kanalas galėtų  būti naudojamas ne tik pramoginiams ar keleiviniams laivams, bet ir krovininiams.  Kitas labai svarbus dalykas – bus išsaugotas nacionalinės reikšmės paveldas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius  Vidmantas Bezaras, dalyvavęs posėdyje, teigė, kad tik naudojamą paveldą galima išsaugoti. Pasak jo, Lietuvoje bus atkuriamas pirmas toks rimtas paveldosaugos objektas. Tačiau paveldosaugininkams nerimą kelią noras praplatinti kanalą ir griauti šliuzus.  Pasak V. Bezaro, būtent šliuzai yra didžioji atrakcija turistams.

Yra vidaus vandenų kelias

Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje. Jo ilgis – 23 km. Nuo 1995 metų jis yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki Minijos upės. 

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, kanalas yra gerai išsilaikęs. Laivakelio plotis – 25 m. Istorinei tiesai nusižengta tuo, kad kanalas buvo užaklintas prieš Klaipėdą, nes reikėjo įkurti  miesto trečiąją vandenvietę.

Dabar laivai įplaukti į Kuršių marias Klaipėdoje negali dėl virš kanalo įrengto  automobilių ir geležinkelio kelių ir tiltų mazgo. Kanalo dalyje ties Klaipėda laivybą riboja ir trečiosios vandenvietės apsaugos zonos reikalavimai. Šiuo metu Vilhelmo kanalas jungtį su Kuršių mariomis turi tik per Drevernos upę.

Vidaus vandens kelių direkcija siūlo tris etapus: pirmas – trečiosios vandenvietės iškėlimas, antras – kanalo atvėrimas nauja atšaka į Kuršių marias, į Malkų įlanką, trečias - šliuzų ir tiltų rekonstrukcija. Ji siūlo Drevernos šliuzą demontuoti, Lankupių rekonstruoti.

Iškėlė paminklą

"Dėl Vilhelmo kanalo  įvardinčiau tris svarbius dalykus. Turistiniu atžvilgiu tai būtų absoliučiai unikalus dalykas: atsirastų didžiulė konkurencija net ir Neringai. Kitas dalykas, miestas turėtų nebe paviršinį, o giluminį vandenį. Ir trečias – iškėlus trečiąją vandenvietę, esančią šalia Vilhelmo kanalo, Uosto direkcija  galėtų naudoti uosto reikmėms apie 300 ha uosto rezervinę teritoriją be apribojimų", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Beje, šalia kanalo yra ir kariškių zona - Kairių poligonas. Plėtojimo tarybos posėdžio metu Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas išsakė Lietuvos kariuomenė norą dalyvauti visame procese ir būti informuotai.

Žinia, Uosto direkcija yra numačiusi didelę uosto plėtrą pietinėje jo dalyje. Jos vadovas informavo, kad pietinės uosto dalies išvystymo projektas jau pradedamas, iki šių metų pabaigos jame jau bus suformuoti 4 sklypai.

Uosto teritorijoje, kurią išsinuomojo UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, atsidūrė paminklas Prancūzijos belaisviams, kurie kasė Vilhelmo kanalą. A. Latako teigimu, jis jau iškeltas ir gruodžio pradžioje galės būti laisvai lankomas visuomenės.

Uosto direkcijos vadovo manymu, atverti kanalo į Malkų įlanką nereikėtų dėl ten vykstančios intensyvios laivybos. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika mano, kad kanalas neturėtų išeiti į Malkų įlanką, nes tai trukdytų krovai. V. Vinokurovas atkreipė dėmesį, kad  šioje vietoje kalbama  tik apie krovininę, o ne pramoginę laivyba.

Plėtojimo tarybos posėdyje dalyvavę Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patvirtino, kad  iš esmės pritaria projektui intensyvinti laivybą Vilhelmo kanalu.