Uždarytos namų durys smurto nemažina

Atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, jog 24 proc. moterų ir 14 proc. vyrų bent kartą gyvenime patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praeitais metais dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje užregistruoti 5 872 nusikaltimai.

Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų šalyje padaromų nusikaltimų.

Nukentėjusiųjų - tūkstančiai

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje priimtas 2011 metais. Po 11 metų - 2022 m. - Seimas patvirtino šio įstatymo naują redakciją.

Joje numatytos kelios svarbios naujovės: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nauja specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms teikiančių organizacijų akreditacijos tvarka, taip pat įpareigojimas kiekvienoje savivaldybėje įsteigti specialią komisiją, kuri rūpintųsi tiek prevencijos, tiek deramos intervencijos, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje problemą.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 d.

Liepos-rugsėjo mėnesiais išduoti net 5 468 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai.

Absoliuti dauguma jų išduota vyrams, tarp jų daugiausia 30-49 metų asmenims.

Dauguma asmenų, kuriems skirti smurto artimoje aplinkoje orderiai, buvo neblaivūs.

Šis įstatymas numato galimybę apskųsti teismui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą.

Per minėtus tris mėnesius skundai pateikti maždaug dėl kas dvidešimto orderio. Dauguma jų buvo atmesti.

"Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir smurto mažinimas, pagalba aukoms yra labai daug kantrybės ir nuoseklumo reikalaujanti veikla.

Tai, kad šiandien matome daugiau pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, išduoti tūkstančiai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių, gali būti traktuojama kaip ženklas, kad situacija komplikuojasi", - sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Tačiau dauguma ekspertų pripažįsta, kad tai veikiau pozityvus rodiklis, rodantis, kad visuomenė tampa nepakantesnė smurtui artimoje aplinkoje ir mokosi geriau atpažinti jo apraiškas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šių metų liepos-rugsėjo mėn. specializuotos kompleksinės pagalbos centrai gavo 9 922 prašymus dėl tikslinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Tai sudaro 2,8 karto išaugusį šių paslaugų poreikį ir minėtų centrų darbo krūvį.

„Pagaliau judame į pagalbą ir apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims orientuotą sistemą, nes labai ilgai gyvavo paradoksali situacija, kai daugiau rūpintasi dėl smurtautojo teisių ir dėl smurto proveržių buvo linkstama kaltinti pačias aukas“, - teigė A. Navickas.

Daugiausia kenčia moterys

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai nuolat susiduria su žmonėmis, kurie patys, policijos, vaiko teisių specialistų ar artimųjų paraginti, kreipiasi pagalbos, dažnai po ilgai besitęsiančių smurtinių santykių.

Ir dažniausiai tai būna moterys.

Nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centro projektų vadovė Dovilė Masalskienė pabrėžia, kad nutraukti smurtinius santykius, net ir ilgai besitęsiančius, įmanoma ir būtina. Svarbu tam ryžtis, kreiptis pagalbos ir ją priimti.

Lietuvoje veikia 24 akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas. Centrų specialistai teikia visapusišką reikiamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.

Pasaulio sveikatos organizacija tikina, kad nuo smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris.

Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis.

Kad ir kokios rūšies smurtas būtų, tas žmogus, kuris yra nuolat engiamas, praranda pasitikėjimą savimi - smurtautojas visuomet siekia parodyti savo galią, o auka jaučiasi vis labiau bejėgė.

Sulaukia pagalbos

Apie suteiktą veiksmingą specializuotų kompleksinės pagalbos centrų pagalbą liudija ir pačios moterys, pasiryžusios daugiau nebekentėti ir išeiti iš smurtinių santykių rato.

"Po policijos apsilankymo dėl vyro panaudoto smurto su manimi susisiekė specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistė.

Tuo metu man tai buvo saulės spindulėlis tamsoje.

Supratau, kad esu ne vienintelė, kuri patiria smurtą ir pažeminimą namuose.

Ne vieną kartą telefonu bendravome su specialiste, ji suteikė daug naudingos informacijos. Jaučiau, kaip didėja pasitikėjimas savimi, noras išeiti iš to uždaro smurto ir pažeminimų rato. Dabar jau žinau, ką turiu daryti, kad vėl tapčiau savimi.

Man labai gaila, kad Lietuvoje į moterį vis dar žiūrima kaip į antrarūšę prekę, norų tenkinimo objektą, gabumais neprilygstančią vyrams", - nuoskaudos neslėpė Dalia (vardas pakeistas).

Gitana (vardas pakeistas) patyrė savo partnerio psichologinį ir seksualinį smurtą. Nebeištvėrusi kreipėsi pagalbos į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

"Daug kalbėjome. Mane išklausė, labai palaikė. Pasijutau suprasta ir priimta.

Pasakė, kad tai rimta, kad tai pats tikriausias psichologinis ir seksualinis smurtas. Paaiškino, koks yra galimas teisinis kelias smurtautojui pažaboti. Nurodė, kur kreiptis, kaip rinkti įkalčius, ką daryti, jei pajusčiau fizinio smurto grėsmę.

Pasidarė daug ramiau. Supratau, kad čia ne mano kaltė ir aš nesu viena. Tapo aišku, kad labiausiai sau ir savo fizinei bei emocinei savijautai būčiau pakenkusi, jei būčiau tylėjusi, kentėjusi ir niekam nieko nesakiusi", - nesulaikė ašarų Gitana.

Delsti negalima

Specialistų teigimu, būna žmonių, kurie kenčia 10-15 metų ir daugiau, ir tik tada išdrįsta kažką daryti - tačiau svarbiausia, kad išdrįsta.

Nutinka ir taip, kad pavyksta ne iš karto. Būna, kad žmogus grįžta į alinančius santykius, bet visgi po antro ar trečio bandymo smurtinius santykius galiausiai nutraukti pavyksta.

Kai situacija namuose tampa tikrai grėsminga, patariama nedelsti ir iš karto kreiptis į policiją. O kai ji kelia susirūpinimą, bet dar abejojama, ko imtis, vertėtų kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.

Pabrėžiama, jog išeitis visada yra, tik reikia išdrįsti jos ieškoti ir atrasti.

Kai kurioms smurto aukoms tam, kad žengtų pirmąjį žingsnį, pakanka tiesiog pasikonsultuoti su specialistais ir išgirsti, kad tai, ką išgyvena namuose, nėra normalu.

Sėkmingas išėjimas iš smurtinių santykių kiekvienu atveju yra labai skirtingas, neretai jis nesibaigia santuokos ar bendro gyvenimo nutraukimu. Smurtautojas gali ir toliau nederamai elgtis.

"Išėjimas iš smurtinių santykių kiekvienu atveju atrodo labai skirtingai. Ir nutraukus teisinius santykius, smurtautojas gali toliau smurtauti ir stengtis išlaikyti kontrolę.

Vieniems tai iš tikrųjų gali baigtis santuokos ar partnerystės nutraukimu, kitiems nesibaigs ir atlikus teisinius procesus. Būna, kad smurtauja buvę partneriai, net jau ir sukūrę kitus santykius", - sakė D. Masalskienė.

Svarbu atgauti pasitikėjimą

Moterų informacijos centro projektų vadovės teigimu, smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinis reiškinys, neretai vienu metu pasireiškia ne viena jos rūšis.

„Net jei, tarkime, fiziškai nesmurtaujama, tai galimas ekonominis smurtas, kuris pasireiškia vaikų išlaikyme - nepervedami pinigai, manipuliuojama, delsiama. Pasitaiko, kad netgi atima elektroninės bankininkystės prisijungimus“, - pavyzdžius vardijo D. Masalskienė.

Siekiant išeiti iš smurtinių santykių rato, visų pirma aukai yra svarbu atkurti pasitikėjimą savimi, išmokti atpažinti smurtinius santykius, pastebėti jų dinamiką ir perimti sprendimų priėmimo galią bei gebėjimą už savo sprendimus atsakyti.

"Ką smurtiniuose santykiuose padaro smurtautojas, tai atima iš aukos galią.

Būtina susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir sprendimų priėmimo galią.

Atkurti pasitikėjimą savimi yra darbas. Gali padėti individuali psichologo pagalba, taip pat darbas savitarpio pagalbos grupėse, savišvieta, darbas su savimi.

Būtina kompleksinė pagalba. Nėra vienos piliulės, kuri padėtų visiems. Vienoms moterims stimulas atkurti pasitikėjimą savimi gali būti staigus, kaip paskutinis lašas smurtiniuose santykiuose, kitoms gali prireikti dvejų metų psichoterapijos, ne vienos individualios psichologo konsultacijos", - sakė D. Masalskienė.

Jos teigimu, smurtiniuose santykiuose dažnai būna sutraukomi ir aukos socialiniai ryšiai, kuriuos būtina atkurti. Taip pat svarbu atsisakyti savęs kaltinimo.

Įveikti visus minėtus iššūkius, pasak specialistų, žmogui savarankiškai yra sunku arba beveik neįmanoma, todėl siūloma kreiptis pagalbos į visoje Lietuvoje veikiančius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.

Centrų specialistai žmones konsultuoja, suteikia informaciją, emocinę paramą, o prireikus nukreipia ir psichologo ar teisininko konsultacijoms.

Netolerancija smurtui didėja

Praėjusiais metais atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje nepateisinamas.

Tik 4 proc. mano, kad gali būti aplinkybių, pateisinančių smurtą artimoje aplinkoje.

Per pastaruosius trejus metus netolerancija smurtui artimoje aplinkoje padidėjo 13 proc., o specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas - net 16 proc.