„Užsidėkite ausines ir grįžkite“: JK atsisako suteikti prieglobstį ukrainiečiams

Ukrainiečių šeimos, kurioms buvo atsakyta suteikti prieglobstį Jungtinėje Karalystėje, gauna rekomendacijas persikelti į „saugias“ Ukrainos vietoves. Kai kuriais atvejais net patariama vaikams naudoti triukšmą slopinančias ausines, kad sumažėtų dėl sprogimų kylančių panikos priepuolių pasekmės. Apie tai praneša „Sky News“, remdamasi kelių šeimų liudijimais. Jiems buvo paaiškinta, kad dalis Ukrainos laikoma saugia, nors karas tęsiasi jau penktus metus.

Po 2022 metų vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Jungtinę Karalystę pagal specialias vizų programas atvyko apie 310 000 ukrainiečių. Programa „Namai Ukrainai“ leido britams remti Ukrainos piliečius ir jų šeimos narius. Ši programa buvo pratęsta du kartus ir šiuo metu leidžia šalyje likti iki 2028 metų rugsėjo mėnesio.

Tačiau daugumai ukrainiečių nėra sukurto nuolatinio statuso įteisinimo mechanizmo. Dalis šeimų teikia prašymus dėl prieglobsčio, tačiau, žurnalistų duomenimis, neigiamų atsakymų skaičius išaugo. Jei iki 2025 metų balandžio mėnesio dauguma prašymų būdavo patenkinami, tai 2024–2025 metais šie rodikliai smarkiai sumažėjo.

„Nė viena Ukrainos dalis nėra saugi“

Atsakymuose dėl prieglobsčio atsisakymo Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija pataria pareiškėjams persikelti į vakarinius Ukrainos regionus arba Kyjivą. Tuo tarpu šeimos pabrėžia: net ir šios teritorijos reguliariai patiria raketų bei dronų atakas.

Pabėgėliai taip pat atkreipia dėmesį į JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos poziciją, kuri lapkričio mėnesį pareiškė, kad po mirtinos atakos Ternopilyje nė viena Ukrainos dalis negali būti laikoma visiškai saugia.

Viena motina pasakojo, kad antrąją karo dieną išvyko iš Ukrainos kartu su penkiais vaikais. Jos paauglė dukra po patirtų išgyvenimų kentė panikos priepuolius. Britų žinybos atsakyme buvo nurodyta, kad persikėlus į „zoną be konflikto“ šios problemos „nepasiekia būtinos ribos“, taip pat buvo pasiūlyta „apsvarstyti galimybę naudoti triukšmą slopinančias ausines ir garso izoliuotas patalpas“. Moteris teigia, kad po tokio atsakymo dukrai vėl prasidėjo nerimo priepuoliai.

Kita šeima, pabėgusi iš Mariupolio po to, kai buvo sugriauti jų namai, taip pat sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak šeimos, tėvą kankino rusų kariai, įtardami ryšiais su Ukrainos kariuomene. Nepaisant to, sprendime buvo pažymėta, kad persikėlę į Ukrainos vakarus arba Kyjivą jie nepatirtų „realaus pavojaus“.

Jų mažametis sūnus turi autizmo spektro sutrikimą. Motina pasakoja, kad dėl patirto streso vaikas nustojo kalbėti, tačiau Jungtinėje Karalystėje pasiekė pažangos. Vidaus reikalų ministerija šio atvejo nepripažino „išskirtinėmis šeimos aplinkybėmis“.

Raginimai sukurti aiškų teisinį kelią

Liberalų demokratų partijos narys Johnas Milne’as apkaltino vyriausybę „ištraukiant kilimą iš po kojų“ ukrainiečių šeimoms, kurios jau susikūrė gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Jis paragino vidaus reikalų ministrę Shabaną Mahmood sukurti aiškų statuso įteisinimo kelią tiems, kurie negali saugiai grįžti.

Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad programos ukrainiečiams išlieka atviros, o parama tęsiama. 2025 metų rugsėjį vyriausybė paskelbė apie leidimų schemos pratęsimą dar 24 mėnesiams po pradinio 18 mėnesių laikotarpio.