Lietuvių kilmės talentas prisiminė akistatą su italų legenda – į treniruotę atlėkė kruvinas

„Ironiška, kad būdamas 16-metis R.Pukštas skrido per Atlantą į Rytų Europą, kai jo tėvai prieš daugybę metų rinkosi priešingą kryptį, ieškodami geresnio gyvenimo nei buvusioje sovietinėje valstybėje tuo metu“, – rašo žurnalistas Gregas O'Keeffe.

„Taip, gana juokinga, – sutinka pats R.Pukštas, nuo 2020-ųjų tobulėjantis Splito „Hajduk“ sistemoje Kroatijoje.

– Bet esu labai dėkingas, kad jie ėmėsi šios rizikos ir keliavo į Ameriką. Jie nekalbėjo angliškai, netgi nežinojo, kas yra avokadas, bet jie žengė šį didelį žingsnį dėl mūsų. Tai tikrai suformavo mane, kaip asmenybę. Jie atkeliavo į JAV dėl geresnio gyvenimo, o aš, būdamas 16-os, grįžau į Europą dėl savo perspektyvų (futbole)“.

„The New York Times“ straipsnyje itin vaizdingai aprašyta situacija, kaip R.Pukštas nėrėsi iš kailio, kad nepavėluotų į „Hajduk“ treniruotę.

„Ši istorija daug ką pasako, – pažymi G.O'Keeffe. – „Hajduk“ ekipą tuo metu treniravo bauginantis Gennaro Gattuso, o R.Pukšto, gyvenančio Splito pakraštyje, rytas prasidėjo slogia nuotaika, su kuria gali susitapatinti dauguma miesto gyventojų.

„Ruošiausi iškeliauti ir įsijungiau „Google Maps“, – prisiminė R.Pukštas. – Programėlė pranešė apie kamščius ir kad mano kelionė truktų valandą“.

Problema ta, kad susirinkimas treniruočių aikštelėje laukė po 45 minučių. G.Gattuso – „griežtas, beveik karinio stiliaus vyrukas“ – tikrai nebus patenkintas.

„Pagalvojau, kad tikrai negaliu vėluoti, – pasakojimą tęsė R.Pukštas. – Kaip tik buvau beatgaunantis trenerio pasitikėjimą... Nusprendžiau palikti mašiną ir bėgti.

Nulėkiau iki savo agento, kuris gyveno netoliese ir pasiskolinau jo dviratį. Myniau taip greitai, kaip galėjau, kol po tiltu nekliudžiau turėklų...

Nuskridau nuo dviračio ir jį sulaužiau – trūko grandinė. Tad vėl turėjau bėgti. Bėgdamas dar paskambinau klubo darbuotojui ir paklausiau, ar niekas negalėtų manęs pavėžėti? Galiausiai jie taip ir padarė, o susirinkimo pradžia buvo pavėlinta 10 minučių... Atlėkiau visas kruvinas ir suprakaitavęs, bet kažkaip suspėjau.“

Svarbiausia, kad jo pastangos padarė įspūdį italų futbolo legendai.

„Manau, G.Gattuso buvo patenkintas, – teigė R.Pukštas. – Jie privertė mane papasakoti visą šią istoriją priešais visą komandą, o aš visą tą dieną buvau tarsi apsvaigęs...“

„Tai puikiai iliustruoja R.Pukšto mąstymą, – akcentuoja „The New York Times“. – Futbolininko, kuris debiutavo „Hajduk“ vyrų komandoje būdamas 17-os, o šiuo metu, 21-erių, jau yra sužaidęs 118 mačų.“

Tiesa, etapas, treniruojant G.Gattuso, nebuvo pats sklandžiausias.

„Sezono pradžioje turėjome keletą nesutarimų, bet vėliau mūsų santykiai ėmė taisytis, – sakė R.Pukštas. – Jeigu žinai, ko jis nori, ir laikaisi jo taisyklių, jis iš tikrųjų yra labai pagarbus vyrukas. Bet jei jam nepaklusi, atsiduri purve. Turi jo klausyti.“

Su G.Gattuso „Hajduk“ nieko nelaimėjo, o italų legenda vasarą sutiko tapti nacionalinės rinktinės treneriu. Splite jį pakeitė Gonzalo Garcia, 42-ejų specialistas iš Urugvajaus.

R.Pukšto sezoną kiek sujaukė čiurnos trauma, bet, pasveikęs, lietuvių kilmės saugas greitai susigrąžino vietą startinėje sudėtyje. Šiame Kroatijos čempionate jis pelnė 6 įvarčius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus per 19 rungtynių. Bet užsidirbo 5 geltonas korteles.

Laisvalaikiu R.Pukštas mokosi kroatų kalbos ir žaisti šachmatais.

Talentingas saugas, kurio abu tėvai – lietuviai, galėtų atstovauti mūsų šalies nacionalinei vienuolikei, bet jis dar sykį patvirtino, kad jo siekis – JAV rinktinė. Galbūt net 2026-ųjų pasaulio čempionatas, šią vasarą vyksiantis būtent JAV, Meksikoje ir Kanadoje.

Amerikiečius treniruojančio Mauricio Pochettino dėmesio R.Pukštas dar nėra sulaukęs, bet praeityje atstovavo JAV jaunimo rinktinėms, buvo jų kapitonas.

„Žaidimas JAV rinktinėje yra neabejotinas mano ilgalaikis siekis, – „The New York Times“ straipsnyje pakartojo R.Pukštas.

- Bet leidžiu viskam vykti savaime. Negaliu per daug galvoti apie tai, kas priklauso ne nuo manęs, o nuo kažko kito. Jei leisiu tam įvykti savaime, pasinaudosiu proga ir tuo labai džiaugiuosi.

Pradėjau profesionalo karjerą būdamas 17-os, tad man tai – jau ketvirtas sezonas. Jau sukaupiau daug patirties. Po truputį imuosi lyderystės ir noriu būti žaidėju, kuris kalbėtų savo žaidimu.

Splite sutikau daug legendų. Tokių žaidėjų kaip (Ivanas) Perišičius ir (Ivanas) Rakitičius, kurie patarė man mėgautis kaip galima ilgiau, nes viskas prabėga labai greitai.“