Vakcinacija – lyg nesantaikos obuolys

Šokas dėl „nebegaliojančio“ skiepo

Kretingiškė 37-erių A. S. (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) piktinosi, kad neva buvusi paskiepyta nebegaliojančia vakcina. Kaip patvirtinimą į redakciją ji atsinešė išrašą iš tinklalapio e-sveikata: jame parašyta, kad moteris Kretingos vakcinacijos centre rugpjūčio 6 dieną paskiepyta „Pfizer“ vakcina.

Tačiau šokiravo faktas, kad grafoje „Vaistinio preparato tinkamumo laikas“ nurodyta data – 2021. 08. 04. „Vadinasi, mane paskiepijo nebegaliojančia vakcina. Skambinau savo šeimos gydytojai Vaivai Barysienei, ši pasakė – negali būti, ir pažadėjo išsiaiškinti.

Taip pat patarė nueiti į Vakcinacijos centrą, sakė – nereikia bijoti, nes, jos įsitikinimu, įvyko techninė klaida.

Esmė – ir mano vyrui toks pat įrašas, jis skiepijosi tą pačią dieną. Neturime jokio įrodymo, kad gavome tinkamą vakciną, patyrėme savotišką šoką. Ir kas dabar mus turėtų nuraminti, kai žmonės ir taip priešiški skiepams“, – išsiliejo moteris.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patikino, kad ši situacija jam žinoma: „Tądien dirbusi slaugytoja į sveikatos dokumentą įvedė neteisingą vakcinos galiojimo datą – tiesiog įvyko techninė klaida.

Šį kliuvinį privalo ištaisyti Vakcinacijos centras: asmenims, kurie kreipėsi, klaida jau yra ištaisyta.“

Vakcinų gamintojai suteikia skirtingą jų galiojimo laiką, tačiau A. Juškys, nuramindamas pacientus dėl tądien įvykusio nesusipratimo, patikino, kad „Pfizer“ vakcina galioja 2-ejus metus.

Nepagrįstai „šokdina“ gydytojus

Grūšlaukėje gyvenanti Zita Galdikienė sakė pasijutusi įskaudinta, kad PSPC vadovas A. Juškys neva nejautriai reagavęs į prašymą išduoti pažymą, kad ji negali skiepytis.

„Kai jis pradėjo dirbti, buvom pirmieji jo pacientai, džiaugėmės, kad mandagus, paslaugus. O kai įsitvirtino, jo požiūris į  ligonius pasikeitė. Telefonu paskambini, nenori išklausyti. Man operuotos balso stygos, sunku kalbėti, Klaipėdoje daktarai sakė, kad negaliu skiepytis.

Prašiau pažymos – liepė važiuoti į Klaipėdą ir ten prašyti“, – guodėsi grūšlaukiškė.

Atsakydamas į šią repliką, A. Juškys neslėpė emocijų: „Esame pervargę nuo pacientų nepagrįstų priekaištų, skundų. Jau nebeatlaikai ir norisi piktai kalbėti: turiu dirbti tiesioginį darbą kaip gydytojas, nes už durų laukia pacientai, o skambina, šokdina, gadina laiką – esi priverstas vesti socializacijos dialogą, įrodinėti. Šios pacientės sveikatos būklė man gerai žinoma, ir esu įsitikinęs, kad ji gali skiepytis.“

Nuspręsti – alergologo kompetencija

Paklaustas, kas – šeimos gydytojas ar specialistas – turi nuspręsti, ar gretutinių ligų turintis žmogus gali vakcinuotis, A. Juškys atsakė: „Tik gydytojas alergologas gali nuspręsti, ar skiepai gali būti pavojingi paciento sveikatai.“

Kretingos rajono politikės „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovės Augenijos Juknevičienės žodžiais, kol kas nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo, pagal kokius algoritmus sprendžiama apie kontraindikacijas, kitaip sakant, kada pacientui negalima skiepytis.

„Kol kas viskas „pakabinta“ ant šeimos gydytojų atsakomybės, tad orientuojamės pagal savo žinias ir patirtį, o ar galima skiepytis ir ar nekils alerginė reakcija po skiepo, gali nustatyti tik alergologas.

Onkologinėmis ir širdies kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams kaip tik rekomenduojame skiepytis, nes liekamieji reiškiniai po kovido jiems – itin pavojingi,“ – kalbėjo A. Juknevičienė.

Po kiek laiko, persirgus kovidu, žmogus gali grįžti į darbą, visuomenę? A. Juknevičienė paaiškino: turi praeiti ne mažiau kaip 7 dienos nuo ligos simptomų arba nuo tyrimo atlikimo ir ligos nustatymo pradžios. Tačiau, išliekant ligos simptomams, paciento į darbą medikai neišleidžia ir po 14 dienų.

Kretingos vakcinacijos centro koordinatorės Raimondos Gerdauskienės teigimu, vidutiniškai perdien dabar paskiepijama 150–160 iš anksto užsiregistravusių asmenų, o ketvirtadieniais be registracijos – apie 300.

Eilės patikrai – dėl nemokamų testų

Kretingiškis J. L. piktinosi, kad prieš porą savaičių jo išvis neregistravo atlikti testą dėl kovido Kretingos mobiliajame patikros punkte: „Netgi prasinešus, kad jaučiu ligos simptomus – staiga sukarščiavau, dingo uoslė ir skonis – testuotis nukreipė tik po savaitės ir į Klaipėdos mobilųjį punktą. Kokia situacija yra dabar ir kodėl staiga buvo padidėjęs šios paslaugos poreikis?“ – klausė skaitytojas.

„Nuo liepos 1-osios, kai įsigaliojo ES sertifikatai, į užsienį norintys išvykti asmenys galėjo gauti nemokamą PGR testą mobiliajame punkte, nors ligi tol – privačiose laboratorijose ir jis buvo mokamas. Akmuo ir į pacientų daržą: registruojasi, bet 10 proc. neatvyksta testuotis, nors vietas užsiima, slaugytojai taip pat pasirengę darbui“, – aiškino A. Juškys.

Jo žodžiais, šiuo metu situacija stabilizavosi, žmonės registruojami kitos dienos patikrai, perdien registruojama 90 asmenų, atliekama apie 80 testų, jų rezultatai paaiškėja kitą dieną po tyrimo.

Ar kovido simptomus jaučiantiems asmenims negalėtų būti sudaryta atskira eilė testuotis, A. Juškys atsakė: „Negalima diferencijuoti žmonių. Kiti gudrauja: norintys skubiai išvykti į užsienį, sako, kad serga. O kaip registruojant patikrinti? Todėl siekiame, kad registracija patikrai vyktų per šeimos gydytojus, kurie geriausiai jaučia situaciją.“

Medikai – pandemijos įkaitai

Pasak A. Juškio ir A. Juknevičienės, šiandieną situacija visose rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – sudėtinga, gerokai padaugėję pacientų, o žmogiškieji ištekliai – riboti. Taip yra dėl privalomos mokinių sveikatos patikros, daug traumų, lūžių, bet pagrindinė priežastis – žmonės nenustoja sirgti, per pandemiją susikaupė jų bėdos, todėl po karantino ir skuba gydytis.

A. Juškys įvardino dar vieną problemą – kad tiems patiems rajono įstaigų medikams užkrautas vakcinavimo ir testavimo rūpestis, nors lėšų papildomai tam neskiriama. „Medikams dirbti darosi vis sunkiau – ne tik administracinį, bet ir įprastą darbą. Iš kur gimsta techninės klaidos, kaip ir minėta dėl vakcinos galiojimo termino? Ogi – iš pervargimo“, – tikino A. Juškys.

Jam antrino A. Juknevičienė: „Medikai tapo situacijos vergais – dirba po 10–12 val. per parą. Turėtume būti geranoriški, susitelkti ir suvaldyti infekciją. Juk pandemija – ne vien Kretingos, Lietuvos, bet viso pasaulio problema, ir sprendimai dėl vakcinacijos priimami pasaulio mastu.

Visi norime grįžti į normalų gyvenimą, o tie protestai įneša tik destrukcijos. Manau, kad dauguma protestuotojų tiksliai nė nežinojo, ko susirinko prie Seimo, sukurstyti versti valdžią.“

---

„Kiekvienas gali turėti savo nuomonę dėl skiepo – privalu ją gerbti. Bet nepradėkite man ar kitiems įrodinėti, kad neverta skiepytis. Manau, kad valstybei ši nuomonė kainuos per brangiai, todėl nesiskiepijantys turėtų testuotis už savo lėšas“, – įsitikinęs PSPC vadovas Arnas Juškys.