Valentino dienai artėjant: specialistai primena, kokie ženklai signalizuoja apie smurtinius santykius

Lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad smurtiniai santykiai retai iš karto prasideda nuo fizinio smurto – paprastai į tai einama pamažu, tačiau yra tam tikrų įspėjamųjų ženklų, kurių nereikėtų ignoruoti.

„Labai liūdna tai konstatuoti, bet duomenys rodo, kad pati nesaugiausia vieta moterims yra namai. Todėl įvairios šventės – ar tai Valentino diena, ar Kalėdos, ar eilinis savaitgalis, kai ilgiau laiko praleidžiame namie, padidina smurto artimoje aplinkoje riziką.

Deja, pagalbos nukentėjusieji dažniausiai ieško ne po pirmo smurto atvejo, o po ilgų kančios metų, nes vis dar gaji nuomonė, jog būti bet kokiuose santykiuose yra geriau, nei būti vienišam.

Tai reiškia, kad imantis spręsti smurto artimoje aplinkoje problemas, reikia daug drąsos ir ėjimo prieš visuomenės normas“, – sako teisininkė, nevyriausybinės organizacijos „Ribologija” įkūrėja R. Butkevičiūtė.

Anot jos, apsisaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nėra paprasta, jį patiria įvairaus išsilavinimo, pajamų, amžiaus ir patirties žmonės.

Todėl itin svarbu didinti visuomenės švietimą šia tema ir skatinti žmones puoselėti nepriklausomybę, tiek finansinę, tiek psichologinę, kai didesnė vertė nėra siejama su partnerio turėjimu.

„Remiantis naujausia apklausa, Lietuvoje gyventojai dažniausiai patiria emocinį (79 proc.) ir fizinį (62 proc.) smurtą, o maždaug trečdalis apklaustųjų yra patyrę ekonominį smurtą (33 proc.), paskutinėje vietoje – seksualinis smurtas (9 proc.).

Net 8 iš 10 respondentų, kurie yra susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje, pažymi, jog jis yra linkęs kartotis.

Be to, panašus skaičius apklaustųjų pripažįsta, kad smurtas turi tendenciją sustiprėti per šventes, atostogas ir dėl išorinių aplinkybių tokių kaip socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, įskaitant įtampas dėl didėjančių išlaidų, komunalinių mokesčių ar kitų finansinių veiksnių“, – sako Jolita Juodzevičienė, IKEA rinkos vadovė Lietuvoje.

Kyla abejonių dėl santykių?

Pasak R. Butkevičiūtės, kadangi porų santykiai vystosi nuolat, pirmieji smurto požymiai gali būti mažiau pastebimi. Pastebėjus nesaugių santykių požymių tiek savo asmeniniame gyvenime, tiek savo aplinkoje, svarbu užduoti keletą klausimų:

• Kaip aš jaučiuosi partnerio akivaizdoje? Ar galiu būti savimi ir išreikšti savo nuomonę, norus, ypač jei jie nesutampa su partnerio nuomone ar norais?
• Ar atpažįstu save šiuose santykiuose? Natūralu, kad santykiai mus keičia ir formuoja. Tačiau jei palygintumėte save santykių pradžioje ir dabar, ar pastebite kokių nors pokyčių, kurie daro neigiamą poveikį? Ar galėčiau tai pakeisti, jei norėčiau?
• Ar šiuose santykiuose turiu vietos sau ir privatumui? O gal partneris linkęs kontroliuoti visus asmeninius judesius, galbūt net prieigas prie banko sąskaitų, elektroninio pašto ar kitų paskyrų?

Ji taip pat atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikančią situaciją, kai smurtautojai skirtingai elgiasi viešoje erdvėje ir už uždarų durų: „Tokie atvejai – itin sudėtingi ir dar labiau didina painiavą, nes aplinkiniai smurtautoją mato tik iš gerosios pusės, negaili jiems pagyrimų.

Tuo metu aukoms tampa sunkiau kreiptis pagalbos ir tenka įrodinėti, kad asmeniniuose santykiuose partnerių elgesys yra visiškai kitoks ir nepriimtinas.“

Artimųjų palaikymas – itin svarbus

Specialistai primena: jei kyla abejonių ir atsiranda smurtinių santykių ženklų, svarbu savo nuogąstavimais pasidalinti su žmonėmis, kuriais pasitikite – tai gali būti draugas, giminaitis ar specialistai iš pagalbos tarnybų.

R. Butkevičiūtė taip pat pastebi, kad ilgamečiai smurtautojai dažnai stengiasi apriboti savo partnerių draugų ir artimųjų ratą, todėl kartais gali atrodyti, kad pasipasakoti – nėra kam. Tačiau visada galima kreiptis ir profesionalios, anoniminės pagalbos.

Anot J. Juodzevičienės, tą patvirtina ir apklausos duomenys. „Gyventojų manymu, norint ištrūkti iš smurtinių santykių, vienodai svarbų vaidmenį vaidina ir profesionalios pagalbos prieinamumas, pavyzdžiui, laikinas būstas, psichologinė ar teisinė pagalba, ir, žinoma, artimiausių žmonių dėmesys – šeimos, draugų, kolegų ir kt. parama.

Trečiuoju svarbiu kriterijumi respondentai nurodo asmenines pajamas, finansinę nepriklausomybę, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir vaikus“, – detalizuoja ji.

„Kovoti su smurtu artimoje aplinkoje turime visi – net jei tai mūsų tiesiogiai neliečia. Jei matote nerimą keliančių ženklų savo aplinkoje, nenumokite ranka, paklauskite žmonių apie tai.

Būkite pasirengę, kad jūsų klausimai nebūtinai bus sutikti geranoriškai, nes nukentėjusiesiems nuo smurto paprastai būna labai sunku tai pripažinti, jie yra linkę prisiimti atsakomybę ir kaltę sau.

Tačiau svarbu pasiūlyti pagalbą ir aiškiai pasakyti, kad esate pasirengę išklausyti ir padėti, jei tik reikės ir kad žmogus nebus vienas“, – sako R. Butkevičiūtė.

Smurto artimoje aplinkoje rūšys:

• Kontroliuojantis elgesys: partneris stengiasi stebėti ir kontroliuoti, su kuo bendraujama ir kalbama. Jis nori tiksliai žinoti, ką ir su kuo kitas žmogus veikia. Tai gali apimti ir sekimo prietaisų naudojimą, ir veiklos internete stebėseną.
• Emocinė prievarta: nuolat verčia jaustis kaltu, kritikuoja, žemina, įžeidinėja, manipuliuoja.
• Stiprus pavydas: nuolatiniai nepagrįsti kaltinimai dėl elgesio, išvaizdos ar veiklos. Kartu siekiama daryti įtaką ir verčiama jaustis blogai, jei nepaklūstama nurodymams ir prašymams.
• Grasinimas: grasinimas jums arba jūsų artimiesiems.
• Fizinis smurtas: smurtinis ar grasinantis elgesys. Pavyzdžiui, supykęs daužo sieną ar pagalvę, bet ne žmogų, tačiau tai vis tiek kelia baimę.
• Vertimas užsiimti seksualine veikla: vertimas daryti tai, ko žmogus nenori. Tai taip pat apima komentarus ir kritiką dėl kūno ir išvaizdos ar seksualinio elgesio.
• Finansų kontrolė: Poreikis rūpintis ir sekti finansus, įskaitant prieigą prie kito žmogaus asmeninių sąskaitų, arba jo išlaidų kontrolę. Tai taip pat apima ir įtaką karjeros pasirinkimams, trukdymą eiti į darbą ar mokslo įstaigą. Visa tai daroma taip, tarsi tai būtų paties žmogaus sprendimas.

Esant pagalbos poreikiui sunkiose situacijose, galima kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėse www.specializuotospagalboscentras.lt ir atpazinksmurta.lt.

Norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.

Apie tyrimą

Reprezentatyvią internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2023 m. lapkričio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – 18–74 m.

Apie socialinės atsakomybės iniciatyvą „Pastebėk smurtą“

IKEA savo socialinės atsakomybės iniciatyva „Pastebėk smurtą“ siekia atkreipti dėmesį į smurtą ir įkvėpti kitus prisidėti prie kovos su šia problema Baltijos šalyse. Iniciatyvos tikslas – šviesti visuomenę apie smurtą artimoje aplinkoje ir prisidėti prie laikino apgyvendinimo sąlygų gerinimo šeimų krizių centruose. Ši programa vienu metu įgyvendinama visose Baltijos šalyse.