Valstybės diena Klaipėdoje – be sovietinių stabų (27)

Liepos 4-oji tapo istorine uostamiesčiui diena: po beveik pusės amžiaus desovietizuotas Skulptūrų parke buvęs, Raudonąją armiją šlovinęs Antrojo pasaulinio karo aukų memorialas.

Darbininkams neprireikė nė dienos: buvo demontuota bei išvežta trijų raudonarmiečių skulptūrinė kompozicija, milžiniškas kalavijas, penkiakampė, raudono granito žvaigždė-aukuras, nuimtos propagandinės plokštės.

„Stebint net trims policijos ekipažams ir dviem dešimtims smalsuolių, UAB „Plungės lagūna“ šiandien Klaipėdoje vykdė operaciją „desovietizacija“ – Klaipėdos miesto politikų 2022 m. birželio 22 d. priimtą sprendimą „Dėl ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“. Priminsiu, kad po ilgo svarstymo miesto politikai nubalsavo demontuoti atskirus memorialo žuvusiems SSRS kariams elementus dar neturėdami sprendimo, kaip ši vieta atrodys ateityje.

Išardžius betoninius skydus ir „išėmus“ kalaviją, pasigirdo plojimai. Kol dariau šias nuotraukas, išgirdau tarp smalsuolių ir tokių, kurie ragino kelti šampano taurę, ir vieną tėvą, kuris dviems savo vaikams, rusų kalba paklaususiems, ar Pergalės dienos nuo šiol nebebus, atsakė: „Bus, jos jie tikrai nesugebės sunaikinti”, - savo įžvalgomis socialiniame tinkle „Facebook” pasidalijo istorikas, Klaipėdos universiteto prof. dr. Vasilijus Safronovas. 

Operacija pavyko

Dar iki šių darbų buvo diskutuota, kiek laiko prireiks nukelti pačias didžiausias, sunkiausias skulptūras, tačiau ši operacija pasirodė besanti paprastesnė, nei prognozuota.

Skulptoriaus Rimanto Dauginčio 1980 m. sukurti bronziniai raudonarmiečiai buvo nukelti priešpiet ir išvežti apie antrą valandą. Minėtas menininkas, beje, 1990 m. viešai susidegino Vengrijos pasienyje, protestuodamas prieš tarybinę santvarką.

Po kelių valandų Simono Daukanto gatve jau riedėjo sunkvežimis su priekaboje gulinčiu, 1975 m. skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtu bronziniu kalaviju.

Daugiausiai darbo – demontuojant gelžbetonininius skydus, tarp kurių buvo nuleistas kalavijas. Specialia technika lėtai, tačiau metras po metro griuvo ir šio gigantiško monumento luitai. Vakare dangų rėmė jau tik pusė buvusio monumento, tad darbus pabaigti teks kitą dieną.

Antrojo pasaulinio karo Raudonosios armijos karių palaidojimo vieta su jau buvusiomis skulptūrinėmis kompozicijomis pirmadienį sulaukė ir būrio smalsuolių. Teritorija – aptverta tvora, pro kurios plyšius žmonės stebėjo visą procesą, jį fotografavo, filmavo.

Vienas vyriškis demonstratyviai vilkėjo marškinėlius su necenzūriškai Rusijos karinį laivą velniop siunčiančiu užrašu Ukrainos vėliavos spalvomis. Smalsuoliai gyvai dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi, kad artėjančią liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Klaipėda taps švaresnė.

Visi demontuoti, tarybiniai reliktai nukeliaus į muziejų po atviru dangumi Dzūkijoje, Grūto parke.

Tiesa, netrūko ir rusakalbių klaipėdiečių, kurie atėjo prie memorialo, tačiau greitai pasišalino išvydę, jog stebėtojų daugumą sudarė lietuviai. Viena moteris balsu išreiškė pasipiktinimą Raudonosios armijos šlovinimui skirtų stabų griovimu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad Lietuvai Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė ne išvadavimą, o naują, žiaurią sovietinę okupaciją.

„Jeigu ne tie jūsų vadinami okupantai, tai jūs patys nebūtumėte gimę“, - rusiškai mestelėjo moteris, ir jai buvo pasiūlyta vykti į tą valstybę, kur raudonarmiečiai iki šiol yra garbinami.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Dobranskis savo ruožtu žurnalistams teigė, jog demontavimo darbus planuojama užbaigti iki Valstybės dienos liepos 6-ąją. Teritorija turėtų būti aptvarkyta. Memorialo elementų demontavimo darbams iš miesto biudžeto numatyta skirti 100 tūkst. eurų.

Be kita ko, granitinės plokštės su žuvusių raudonarmiečių pavardėmis betoninėje sieneleje nebus ardomos: jos liks tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl galutinio memorialo rekonstrukcijos projekto. Niekas nelies ir karių kapų: atvirkščiai, kapines norima sutvarkyti šiuolaikiškai ir estetiškai, tačiau priderinus prie bendro Skulptūrų parko vaizdo po rekonstrukcijos bei jame esančių kitų karių palaidojimų.

Argumentų rinkinys

Desovietizuoti karių palaidojimo vietą nutarta birželio 22-ąją vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu. Už sovietinių reliktų pašalinimą iš Skulptūrų parko balsavo 22 Tarybos nariai. Prieš – rusakalbių diasporos atstovai Jurijus Šeršniovas ir Ela Andrejeva. Susilaikė – Romaldas Idzelevičius bei Arūnas Tuma.

Politikai rėmėsi dar gegužės 6-ąją specialistų sudarytos darbo grupės išvadomis. Bronzinę trijų karių skulptūrinę grupę (karys su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, antrasis karys, laikantis automatą ir vėliavą, trečiasis karys – jūreivis, laikantis iškeltą automatą) siūlyta demontuoti, nes šis paminklas, įrengtas 1980 metais, nebuvo suplanuotas originalioje memorialo kompozicijoje, atspindi militarizmo estetiką, aukština Sovietų Sąjungos (SS) karius ir yra nesuderinamas su pagrindine šios vietos funkcija – tai žuvusių karių amžinojo poilsio, o ne jų šlovinimo vieta.

Paminklą, kurį sudaro du vertikalūs balto betono skydai ir tarp jų nuleistas kalavijas, pašalinti reikėjo, kadangi vertinant kūrinį bendrajame teritorijos kontekste, anot darbo grupės ryškėja svarbus ir dominuojantis kalavijo kompozicinis vaidmuo, tuo įkūnijant SS kariams pagerbti įrengto memorialo viršenybę, ypač buvusių miesto kapinių (dab. Skulptūrų parko) kontekste.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminklas savo dydžiu ir forma dominuoja kultūros paveldo vertybių – Klaipėdos senųjų kapinių komplekso, uostamiesčio istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, aplinkoje, užgožia ir konkuruoja su nustatytomis šių objektų vertingosiomis savybėmis“, - rašoma dokumente.

Bronzines plokštes, pritvirtintas prie betoninės sienos šalia trijų karių skulptūrinės grupės, su užrašais apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“ teko pašalinti, nes teksto dalis apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“ atspindi klaidinantį sovietinį propagandinį pasakojimą apie tai, kad SS kariuomenė atliko „išvaduotojos“ vaidmenį Didžiojo tėvynės karo metu, nutylint kitus faktus apie šios kariuomenės vaidmenį: masinę prievartą prieš vietos gyventojus, vykdytus nusikaltimus ir vaidmenį padedant įtvirtinti sovietinę santvarką Lietuvoje.

Akmeninę plokštė, pritvirtinta prie betoninės sienos šalia trijų karių skulptūrinės grupės, su užrašu apie žuvusius ir mirusius fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį demontuota dėl to, kad ji pritvirtinta galimai nelegaliai XXI amžiuje.

„Turimais duomenimis, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu, tekstas neturi sąsajų su karių palaidojimo vieta (Sovietų Sąjungos karo belaisviai, mirę Klaipėdoje veikusiame belaisvių lageryje, buvo palaidoti Vitės kapinėse), yra netikslus ir gali būti klaidingai interpretuotas“, - teigiama specialistų išvadose.

Raudono akmens žvaigždė memorialo centre („amžinosios ugnies“ įrenginys) pašalintas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės pagrindu sudarytų ženklų viešas demonstravimas yra laikomas administraciniu nusižengimu, o pats „amžinosios ugnies“ įrenginys nefunkcionuoja jau kelis dešimtmečius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder