Vardiniai ir proginiai medžiai traukiami iš užmaršties

(1)

Nuo seniausių laikų Lietuvoje puoselėjama tradicija reikšmingus gyvenimo įvykius, sukaktis įprasminti pasodinant medį. Kiek tokių medžių, skirtų visuomeninio-politinio gyvenimo veikėjams, kūrėjams, atmintinoms valstybės ir miesto sukaktims bei kultūros gyvenimo įvykiams yra Klaipėdos mieste ir kur jie auga?

Atsakyti į šį klausimą pasiryžo Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius. Jis užsimojo parengti Klaipėdos miesto ir apylinkių proginių ir vardinių medžių sąvadą, kurį dedikuoja Klaipėdos miesto 770 metų sukakčiai. Šiuo metu sąvade apžvelgiami 55 medžiai ir želdynai.

Mokslininkas medžius suskirstė pagal jų pasodinimo laikotarpius, progas, priklausomybę atskiroms istorinėms ir šių dienų bendruomenėms.

„Dauguma proginių ir vardinių medžių Klaipėdoje niekaip nepažymėti. Nors jų pasodinimo faktas neretai užfiksuotas spaudoje, juos atmena tie asmenys, kurie sodino, tačiau šie medžiai nėra įtraukti į saugotinų želdinių sąrašus. Tad atsiminimai apie juos bėgant metams išsitrina“, - sakė E. Bacevičius.

Įdentifikuojant vardinius ir proginius medžius jam teko pasitelkti istorines žinias, dendrologinę informaciją, nagrinėti įrašus spaudoje, mokyklų metraščiuose.

„Jau dabar kai kurių medžių neradau, nes jie nudžiūvo, nušalo. Manau, kad juos reikėtų atsodinti“, - svarstė E. Bacevičius ir išreiškė lūkestį, kad vardinių ir proginių Klaipėdos miesto medžių sąvadas padės miestiečiams kitomis akimis pažvelgti į miesto žaliąjį rūbą, branginti ir puoselėti želdynus - gyvuosius šimtametės miesto praeities liudininkus.

Pašnekovas viliasi, kad vardiniai ir proginiai Klaipėdos medžiai bei želdiniai bus ne tik užfiksuoti sąvade, bet ir paženklinti, jiems skirti specialūs kodai, kuriuos nuskaičius, bus galima susipažinti su informacija apie medį ir internete.

Istoriniai medžiai

Atskirą grupę sąvade, anot pašnekovo, sudaro istoriniai miesto medžiai.

"Karalių gojelyje (šiand. vadinamas Treko parkas) dar išlikę, nors paženklinti amžiaus ir nykimo žymių, Prūsijos karaliaus ir Vokietijos imperatoriaus (kaizerio) Wilhelmo ąžuolai (Kaiser Wilhelm Eiche), sodinti apie 1890 m., tolėliau dar yra trečiasis ąžuolas bei senolis paprastasis bukas. Kam jie buvo skirti, nežinome.

Smiltynėje, pakeliui į paplūdimį, prie Smuklės kopos, auga trys brandaus amžiaus (apie 130 metų) ąžuolai, sietini su 1888 m. mirusiu Prūsijos karaliumi, Vokietijos imperatoriumi Wilhelmui I, Wilhelmui II bei tų pačių metų kovo 10 d. naujuoju kaizeriu tapusiu Friedrichu Wilhelmu.

Esama nuomonės, kad tai galėjo būti medžiai, sodinti 1913 m. birželio 16 d., t. y. pažymėti 25-erių metų valdymo sukakčiai. Tikrasis medis neišlikęs, žinoma tik vieta ties eglių vorele. Dėl žinių stygiaus kitų ąžuolų tapatumas ir sodinimo paskirtis kol kas nenustatyti.

Karalienės Luizės atminimas siejamas su liepų sodinimo tradicija.

Senojo miesto gatvėse pagal to meto Vokietijos ir Šiaurės Europos valstybių sostinių pavyzdžius buvo pasodintos Liepų gatvės mažalapės ir plačialapės liepos.

Žinia, karalienė Luizė turėjo ir mėgstamą ąžuolą Tauralaukyje, kuris buvo vadinamas jos vardu, vėliau prie jo pastatytas paminklas karalienei atminti. Manoma, kad iki mūsų dienų medis neišlikęs.

Tačiau karališkojo Mėmelio tradicijos Klaipėdoje priminimas bandomas atgaivinti. Dangės pakrantėje Tauralaukyje, numanomoje senojo medžio vietoje, vienas iš augančių ąžuolų paženklintas lentele „Luizės ąžuolas“, sutvarkyta aplinka. Manau, kad toks atminimas yra geriau negu nieko", - sakė E. Bacevičius.

Pasislėpę Girulių miške

Pasak pašnekovo, šiandien mažai kam žinoma, kad seniesiems proginiams želdynams priklauso Girulių parko-miško vardiniai medžiai ir proginiai želdynai.

"Girulių parkas buvo pagrindinis anuometinio miesto parkas ir jame buvo medžiai, skirti karaliams, pirkliams, visuomenės veikėjams, labdariams.

Žinoma, kad prie dirbtinai patvenkto upelio, tvenkinio viduryje, buvo įrengta slaptojo komercijos tarėjo Hermano Gerlacho sala ir pasodintas komercijos tarėjo Heinricho Gerlacho jubiliejinės sukakties ąžuolas", - pasakojo E. Bacevičius.

Ąžuoliukas pirmajai lietuviškai knygai

E. Bacevičiaus nuomone, proginiai ir vardiniai medžiai gali papildyti ir turistinių ekskursijų maršrutus. Juolab kad nemažai tokių medžių yra miesto centre.

„Visi žinome, kad Lietuvininkų aikštėje yra paminklas Martynui Mažvydui ir “Mokyklėlė" (skulptorius Regimantas Midvikis, architektas Vytenis Mazurkevičius), tačiau kažin ar kas žino, kad šią kompoziciją papildo ir pirmosios lietuviškos knygos autoriui dedikuotas paprastasis ąžuolas.

Jis buvo pasodintas 1997 m. rugsėjo 1 d., minint M. Mažvydo „Katekizmo“ 450-ies metų sukaktį. Medį sodino ilgametis miesto vadovas Alfonsas Žalys, Vytautas Čepas ir kiti miesto tarybos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio nariai", - pasakojo E. Bacevičius.

Šviesuolių atminimas

Seniausios Klaipėdoje lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos vidiniame kieme, anot E. Bacevičiaus, buvo pasodinti medžiai, skirti mokyklos 80-mečiui, 90-mečiui, 100-mečiui pažymėti.

Kadangi ši gimnazija kurį laiką vadinosi Kristijono Donelaičio vardu, poeto 275-osios gimimo sukakties proga 1989 metais buvo pasodintas ąžuoliukas Kristijonui Donelaičiui.

Taip pat čia auga ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga pasodintas ąžuoliukas.

„Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga 2019 m. Klaipėdoje buvo atnaujintas skveras ir jame pastatytas paminklas Vydūnui (skulptorius Arūnas Sakalauskas), o aplink jį sukurtas želdynas “Vydūno minčių sodas„. Pasodintos 23 obelys, paprastasis ąžuolas ir 3 japoniškos magnolijos, beržalapė lanksva yra vardinio proginio želdyno pavyzdys“, - pasakojo E. Bacevičius.

Proginiai ąžuolai - prie universiteto

Proginių medžių turtinga Klaipėdos universiteto miestelio erdvė.

E. Bacevičiaus sudarytame proginių ir vardinių medžių sąvade atsidūrė dar 1924 metų gegužės 1 dieną prie dabartinio Klaipėdos universiteto vadovybės pastato pasodinti Vilniaus medis, Laisvės medis ir Nepriklausomybės ąžuolas.

"Klaipėdos universiteto įkūrimo (1991 m.) 10-ojo gimtadienio proga 2001 metais buvo pasodintas paprastasis ąžuolas. 2005 m. savo medį universiteto kieme pasodino Klaipėdos Rotary bendruomenė.

2009 m. čia sužaliavo ąžuolas, dedikuotas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, o 2018 rugsėjo mėnesį - Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirtas paprastasis ąžuolas", - vardijo E. Bacevičius.

Atgimimo ženklai

Klaipėdos senamiestyje, anot pašnekovo, auga du išskirtiniai ąžuolai, pasodinti tais pačiais 1988 metais ir skirti įamžinti Atgimimo pradžią.

„Vienas iš jų, dedikuotas Vasario 16-ajai ir įsispraudęs tarp Tiltų gatvės 2 ir 4 namų, buvo pasodintas menininko Vytauto Karčiausko. 2008 m. autorius šalia ąžuolo pastatė paminklinę kompoziciją “Pėdutės".

Antrasis Atgimimo ąžuoliukas tais pačiais 1988-aisiais spalio 20 d. buvo pasodintas kitame senamiesčio kiemelyje, prie Kurpių g. 4 namo", - pasakojo sąvado sudarytojas.

Johano Zembrickio gatvės 7-9 namo ir Dariaus ir Girėno gatvės 3-5 namų vidiniame kiemelyje praeivius jaudina dvi didžiulės, į vieną suaugusios mažalapės liepos su atminimo lentelėmis, kuriose įrašas lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Gyvas paminklas Mylimoms sesėms, 1939“. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Johano Zembrickio gatvės 7-9 namo ir Dariaus ir Girėno gatvės 3-5 namų vidiniame kiemelyje praeivius jaudina dvi didžiulės, į vieną suaugusios mažalapės liepos su atminimo lentelėmis, kuriose įrašas lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Gyvas paminklas Mylimoms sesėms, 1939“. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Sąjūdžio ąžuolai

Pasak E. Bacevičiaus, Sąjūdžio judėjimas Klaipėdos mieste taip pat buvo įprasmintas sodinant medžius, tačiau tai buvo privačios iniciatyvos.

„Kretingos gatvės gyventojas Pranas Nakutis 1989 m. pasodino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio klevą Kretingos gatvėje tarp 19 ir 21 namų ir ąžuoliuką prie dabartinės “Žemynos" gimnazijos.

1989 m. pavasarį miškininko dukterimi prisistatanti klaipėdietė Eugenija Budžienė Pempininkų Neringos mikrorajono aikštėje (Debreceno g. 18) pasodino du paprastuosius klevus ir paprastąjį kaštoną ir pavadino „Sąjūdžio medeliais“.

2000 metais Sąjūdžio dešimtmečio sukakties proga Karlskronos aikštės pietinėje dalyje, tarp Žvejų ir Pilies gatvių, ąžuolus pasodino tuometinis Klaipėdos meras, 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Eugenijus Gentvilas", - Sąjūdžio atminimo medžius vardijo pašnekovas.

Prašo pagalbos

Identifikuoti privačia iniciatyva ar mažų uždarų bendruomenių pasodintus vardinius ir proginius medžius sąvado sudarytojui yra didžiausias iššūkis, tad mokslininkas prašo miestiečių pagalbos.

"Pavyzdžiui, Johano Zembrickio gatvės 7-9 namų ir Dariaus ir Girėno gatvės 3-5 namų vidiniame kiemelyje praeivius jaudina dvi didžiulės, į vieną suaugusios mažalapės liepos, kurios akivaizdžiai yra senųjų memelenderių palikimas.

Ant medžių 120 cm aukštyje pritvirtintos atminimo lentelės su įrašais lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Gyvas paminklas Mylimoms sesėms, 1939“.

Numanoma, kad šioje gatvėje (viename gretimų namų) gyveno šias lenteles pritvirtinusios šeimos atstovai. Galbūt kas nors padėtų patikslinti šių medžių atsiradimo istoriją arba suteiktų informacijos apie kitus pamirštus vardinius ar proginius medžius„, - kreipėsi į “Vakarų ekspreso" skaitytojus E. Bacevičius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder