„Via Baltica“: nuo siauro soviteinio kelio iki modernios magistralės

(6)

Spalio 11 d. oficialiai atidaryta ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia „Via Baltica“ kelio atkarpa, jungianti Marijampolę ir Lenkijos sieną.

 Šis projektas yra vienas didžiausių nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros etapų, kuris bus visiškai baigtas kitais metais. 

Naujausia atidaryta atkarpa yra reikšminga ne tik savo ilgiu, bet ir sudėtingais techniniais sprendimais bei daugybe naujų infrastruktūros objektų. Darbai čia vyko šiek tiek ilgiau nei metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė renginyje paminėjo, kad vos prieš metus buvo pradėti šios atkarpos darbai, o dabar matome reikšmingą pažangą. 

Ji pabrėžė, kad nors 40 kilometrų gali pasirodyti nedaug, bet tai buvo labai svarbus projektas, vienu metu tapęs didžiausia statybų aikštele šalyje. 

Ši kelio atkarpa ne tik pagerins transporto sąlygas, bet ir padės vietos verslams bei turizmui.

Rekonstruotos atkarpos nuo Marijampolės iki Skardupių ilgis siekia 16 km. Darbai apėmė naujų tiltų, viadukų, tunelinių pravažiavimų ir žiedinių sankryžų statybą. 

Ministras Marius Skuodis pabrėžė, kad ši kelio dalis yra svarbi jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, o artimiausiu metu bus pradėti darbai ir atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Projekte dalyvavusios įmonės pabrėžė, kad tai didžiausias ir greičiausiai įgyvendintas kelių modernizavimo projektas Lietuvoje. 

Nauja infrastruktūra, įskaitant poilsio ir automobilių stovėjimo aikšteles, dar labiau pagerins eismo sąlygas bei saugumą. Šioje atkarpoje pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliai ir 45 km jungiamųjų kelių.

Projekto vertė viršija 537 mln. eurų. Jį finansavo tiek Lietuvos biudžetas, tiek Europos Sąjungos fondai. Atlikti darbai prisideda ne tik prie eismo saugumo gerinimo, bet ir prie šalies karinio mobilumo stiprinimo bei ekonomikos plėtros. 

„Via Baltica“ kelias yra svarbiausias transporto koridorius, jungiantis Lenkiją su Baltijos šalimis, ir jis turi būti visiškai modernizuotas iki 2030 metų.

Dar prieš atidarant ilgiausią ir techniškai sudėtingiausią „Via Baltica“ atkarpą, ši magistralė per Lietuvą buvo žinoma kaip E67 kelias, kuris veikė dar sovietų sąjungos laikais. Tuomet šis kelias buvo daug siauresnis ir ne toks patogus kaip dabar. 

Kelių infrastruktūra sovietmečiu buvo prastai išplėtota, ir kelias E67 buvo laikomas ne tik technologiškai pasenusiu, bet ir netenkinančiu augančių transporto poreikių.

Sovietų sąjungos laikais E67 kelias tarnavo kaip viena iš pagrindinių jungčių tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, tačiau jo būklė buvo netinkama dideliam eismo srautui. 

Kelias buvo siauras, dažnai viena juosta kiekviena kryptimi, su mažai apgalvotomis saugumo priemonėmis. Eismas dažnai būdavo lėtas ir pavojingas, ypač per Lietuvos teritoriją, kur kalnuota vietovė, vingiuotos atkarpos ir prastos būklės asfaltas keldavo papildomų problemų.

Tuo metu tranzitinis eismas tarp sovietų sąjungos ir Lenkijos buvo gan intensyvus, tačiau infrastruktūra tiesiog nesugebėjo susitvarkyti su sparčiai augančiu transporto srautu. 

Didelė dalis kelio atkarpų buvo ne tik nesaugios, bet ir nepritaikytos sunkiam krovinių transportui, todėl dažnos avarijos ir eismo spūstys tapo įprastu reiškiniu. 

Kelyje beveik nebuvo automobilių stovėjimo aikštelių, poilsio zonų ar saugių perėjų pėstiesiems.

Be to, kelio kokybė bei technologinė būklė neatitiko tuometinių tarptautinių standartų, o kelio rekonstrukcija buvo praktiškai sustojusi dėl biudžeto trūkumų bei politinių sprendimų sovietų sistemoje. Nors E67 kelias oficialiai jungė svarbius regionus, jis nebuvo nei modernus, nei patogus tiek vairuotojams, tiek krovinių vežėjams. 

Sovietinės infrastruktūros palikimas dar ilgai buvo juntamas, o magistralės plėtra buvo minimali iki Nepriklausomybės atkūrimo.

Po nepriklausomybės atkūrimo ir ypač įstojus į Europos Sąjungą, buvo pradėti didžiuliai darbai, siekiant modernizuoti šią magistralę. 

Šiandien „Via Baltica“ kelias yra visiškai kitoks nei anuometinis E67 – išplėstas, saugus ir pritaikytas didesniam transporto srautui. 

Modernūs viadukai, tiltai, jungiamieji keliai ir poilsio zonos užtikrina patogesnį ir greitesnį keliavimą, taip pat padidina eismo saugumą.

Rekonstruojant „Via Baltica“, buvo siekiama ne tik atitikti šiuolaikinius tarptautinius standartus, bet ir užtikrinti ilgalaikį Baltijos šalių ir Lenkijos ekonominį bei logistinį ryšį su Vakarų Europa. 

Dabartinis 40 km ilgio ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – didelis žingsnis į priekį siekiant patogesnės, saugesnės ir modernesnės transporto infrastruktūros, sujungsiančios Baltijos šalis su Europa.

Anuometinis siauras, duobėtas ir nesaugus kelias E67 dabar tapo pagrindine tarptautine magistrale, jungiančia vakarų ir šiaurės Europą, o jo rekonstrukcija ir plėtra ženkliai pagerins regiono susisiekimo galimybes.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder