Vilniečiai parodė, ką savo būste rado išsikrausčius nuomininkams: „Sukėlė ir šoką, ir pykinimą“

Vilniuje erdvų butą nuomojanti Rusnės ir Algirdo šeima (tikrieji vardai redakcijai žinomi) apstulbo pamatę, kokį butą paliko jame dvejus metus gyvenę nuomininkai. „Kai vyras paskambino ir pasakė, ką ten rado, nelabai supratau. Bet kai atsiuntė nuotraukas, atsisėdau“, – pasakoja Rusnė. 

Tie, kas tiki, kad nėra nieko paprasčiau, kaip vos nusipirkus butą jį išnuomoti ir susirinkti nuompinigius, perskaitę minėtų žmonių istorijas apsigalvos. 

Supelijusios romanetės, per visą plotį sulieta kambario siena, nukritę viršutiniai durų apvadai, ąžuoliniame parkete – dėmės ir skylės, nuo vandens išbrinkusi vonios spintelė, gausiai subraižytos ir apipaišytos sienos, ištirpusi gipskartonio siena sandėliuke, nes, pasirodo, ilgą laiką vandenį leido skalbimo mašina, orkaitėje – prisvilęs maistas... 

Tokį vaizdą savo namuose pamatė Algirdas, atvykęs iš nuomininkų atsiimti raktų. 

Jis su Rusne skaičiuoja, kad 1800 eurų užstato remonto išlaidoms padengti nė iš tolo nepakanka – reikia bent trigubai didesnės sumos. Tačiau dabar jau buvę nuomininkai su tuo nesutinka ir aiškina, kad suniokotas – kitaip to nė nepavadinsi – būstas taip atrodo dėl natūralaus nusidėvėjimo. 

Rusnė pasakoja, kad būste gyveno didelė užsieniečių šeima. „Kadangi namai – nepadoriai dideli ir erdvūs, su didele terasa, išnuomoti jų už padorią kainą porelei nesitikėjome – žinojome, kad bus šeima su vaikais, galbūt ir su gyvūnais ir pan.“, – prisimena moteris. Atsiradę nuomininkai – pora su trimis vaikais – pasiryžo būstą nuomotis iš karto metams. Pirmasis įspūdis nebuvo prastas: žmonės malonūs, bendraujantys, kalba lietuviškai, vaikai mokosi lietuviškose mokyklose, darželiuose. 

Rusnė ir Algirdas sunerimo išgirdę, kad jie – iš Afganistano. Tačiau pažiūrėjo į tai filosofiškai: reikia pasitikėti žmonėmis. Pasitikėjo, pasirašė sutartį. Po metų apsilankė bute, tačiau nepastebėjo nieko, keliančio įtarimų – kaip šiandien prisimena pašnekovai, tąkart tvarka buvo netgi stebėtina, turint omenyje, kad šeimoje augo jau keturi vaikai. 

Dar po metų nuomininkai nutarė išsikraustyti, tačiau istorija tuo nesibaigė. Kaip jau minėta anksčiau, Rusnė ir Algirdas rado nuniokotą savo būstą, o kai pasakė, kad užstato negrąžins, iš nuomininkų išgirdo, kad šie padavė į teismą. 

„Daugiau – niekada. Kad ir kokie žmogiški ir pasitikintys esame, pamoka išmokta. Geriau – pigiau, geriau – ilgiau palaukti, bet rinkitės žmones tik su rekomendacijomis, teisingu požiūriu ir labai tinkamai paruoškite sutartis“, – šiandien kitiems pataria Rusnė. 

Sukėlė ir šoką, ir pykinimą 

Ne ką geresnė ir Jauniaus patirtis. Jis prieš pusmetį išnuomojo visiškai naujai įrengtą loftą Vilniaus Naujamiestyje. Nuomininkė – tvarkingai atrodžiusi mergina. 

„Pasirašėme sutartį ir prasidėjo netikusio rusiško filmo vertas serialas“, – rašė Jaunius. Nuomininkė vėlavo atsiskaityti, mokėjimus už nuomą darydavo trimis, kartais keturiais pavedimais, vėlavo pervesti pinigus už komunalinius mokesčius. Po trijų mėnesių netikėtai paskambino nuomininkės mama. 

Pranešusi, kad dukra bute gyveno ne viena, o su vaikinu, ji būsto savininkui pasakė, kad mergina lofte nebegyvens, jai tinka, kad sulaužiusi nuomos sutartį ji nebeatgaus 2 mėn. nuomos dydžio depozito. 

„Tai, ką pamačiau atvykęs po 3 mėnesių svajonių porelės gyvenimo, man sukėlė ir šoką, ir pykinimą. Mano mažutis, bet be galo mielas butas, kuriame kiekvienas daiktas – visiškai naujas, kur kiekvienas baldas – mano rankomis surinktas, buvo totaliai neatpažįstamas, – pasakojo Jaunius. – Nesugebėjau net padaryti nuotraukos – tik užrakinau duris ir parvažiavau namo. Manau, taip vairuoja girti žmonės – kažkaip automatiškai grįžau į namus ir tiesiai atsigulęs ant sofos žiūrėjau į lubas.“ 

Balta, vos pusę metų skaičiuojanti sofa nusėta juodomis neišvalomomis dėmėmis, robotas-siurblys – sugadintas, naujo TV pultas – pamestas, namuose galybė šuns plaukų, sugadintos 4 metrų aukščio žaliuzės, ant medinių grindų – juodos neišplaunamos dėmės, vonios kriauklė – užkimšta ir neveikianti, spintos stalčiai – sulaužyti, dušo kabinos durys sudaužytos, o kadangi nuomininkė dar ir raktus pametė, Jauniui teko keisti dvi šarvuotų durų spynas, taip pat – perdažyti sienas. 

Bendras nuostolis – 4,5 tūkst. eurų, neįskaitant dėl prastovos negautų pajamų, išlaidų advokatui ir mokesčio antstoliui. 

„Tie, kas būsto nuomą laiko pasyviomis pajamomis, yra komikai. Taip pat supratau, kaip gerai yra turėti neblogą advokatą. Išmokau ir tai, kad greta absoliučių, jokio padorumo neturinčių niekšų vis dar yra padorių, sąžiningų žmonių“, – patirtimi dalijosi Jaunius. 

Gera sutartis nėra vien formalumas 

Nekilnojamojo turto brokerė Jovita Aleksejūnienė mačiusi įvairių situacijų: nuomininkai palikdavo apgadintą turtą, nesumokėdavo nuomos, pasitaikydavo, kad butą apvagia, išsiveža geresnius baldus. „Iš klaidų mokiausi, todėl dabar galiu patvirtinti, kad tokių nuomininkų man pasitaiko retai, nes nuolat tobulinu nuomos sutartis, mokiausi iš realių situacijų ir klaidų“, – naujienų portalui Lrytas minėjo J. Aleksejūnienė. 

Jai, kaip sakė pati, visam gyvenimui įsiminė situacija, kai teko spręsti labai sudėtingą nuomos istoriją – dėl esminių nuomos sutarties pažeidimų reikėjo iškraustyti šeimą su vaiku. 

Procesas užtruko gerokai ilgiau, nes tokiose situacijose įstatymai numato papildomas apsaugas šeimoms su nepilnamečiais vaikais. O ir pats nuomininkas puikiai išmanė įstatymus, žinojo jų spragas. 

„Tai buvo būtent tas scenarijus, kurio bijo dauguma būsto savininkų – ilgą laiką nemokama nuoma, atsisakymas išsikraustyti ir apgadintas turtas“, – kalbėjo brokerė. Iš aplinkinių jai tenka girdėti, kad problemų su nepatikimais nuomininkais daugėja. Brokerės nuomone, taip nutinka, nes daugelis skuba būstą kuo greičiau išnuomoti, tačiau nepakankamai įsigilina į nuomininko situaciją, veiklą. Koją kiša ir neaiškios nuomos sutarties sąlygos. 

Tačiau, pašnekovės teigimu, jau pokalbio metu galima susidaryti įspūdį apie žmogų. Rizikingiausi nuomininkai vengia atsakyti į pateiktus klausimus, skuba pasirašyti nuomos sutartį į ją neįsigilinę, skuba įsikelti, nenori mokėti depozito ar depozito mokėjimą prašo atidėti. 

Atsargesni nuomotojai būsimu nuomininku pasidomi socialiniuose tinkluose, patikrina jo mokumą, aiškinasi ankstesnę nuomos patirtį. J. Aleksejūnienė pabrėžė: labai svarbi profesionali nuomos sutartis, kurioje aiškiai nurodomos atsakomybės, žalos atlyginimo tvarka, depozito sąlygos, fiksuojama būsto būklė prieš perduodant buto raktus. Jei nėra aiškios nuomos sutarties, turto perdavimo akto, nuotraukų ar kitų įrodymų, žalos išieškojimas tampa labai sudėtingas ir gali užtrukti ilgai. 

NT brokerė aiškino, kad nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas yra vienas iš svarbiausių apsaugos įrankių. Jei nėra sutarties ir perdavimo akto, koks butas buvo perduodamas, nėra buto nuotraukų, tokiu atveju savininkui nėra galimybės įrodyti žalą. 

Turint gerai paruoštą sutartį, kurioje aiškiai įvardintos abiejų šalių atsakomybės, yra priėmimo perdavimo aktas su nuotraukomis, koks butas buvo perduotas, visuomet galima kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes sutartis, priėmimo perdavimo aktas ir nuotraukos yra puikus įrodymas. 

„Gera sutartis nėra tik formalumas dėl saugumo jausmo. Tvarkingas, aiškias taisykles matantis nuomininkas daug atsakingiau žiūri į būstą ir įsipareigojimus. Per savo praktiką mačiau ne vieną atvejį, kai žmonės, norėdami sutaupyti ar viską padaryti greičiau, atsisiųsdavo paprastą šabloną iš interneto arba apskritai nuomodavo „žodiniu susitarimu“. Dažniausiai tokiose situacijose problemų kyla daugiausia. 

Todėl savo klientams visada rekomenduoju naudoti praktiškai patikrintas, realioms situacijoms pritaikytas nuomos sutartis, kurios padeda apsaugoti tiek turtą, tiek pačius savininkus“, – kalbėjo J. Aleksejūnienė.