Vyriausybė gina aštuoniolikmečių teises?

Seimo svarstomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas siekiant jį liberalizuoti kardinaliai priešingai vertina ne tik visuomenės nariai. Nuomonės išsiskyrė net pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje. Bene skaudžiausias klausimas - aštuoniolikmečių „girdymas“.

Kai kurie žmonės piktinasi, kad šiuo metu, kai šalis nesusitvarko su pandemijos iššūkiais, Seimas randa laiko užsiimti tokių klausimų svarstymu. Kuriamos įvairios versijos: viena jų - aštuoniolikmečiai labai daug vartoja alkoholio, jie gerokai papildytų šalies biudžetą. Kita - esą šita Vyriausybė nori įsiteikti alkoholio gamintojams ir tenkina jų lobistų pageidavimus ir t. t., ir t. t.

„Nepaisant pandemijos turime gyventi toliau ir išmokti gyventi su virusu. Atėjo eilė svarstyti šią pataisą, ji ir svarstoma“, - mano Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, dalyvavęs darbo grupės, rengusios minėtas pataisas, darbe, sako nežinąs, ar jos bus priimtos, nors to tikisi. „Blogiausia, kad jauni karštakošiai kolegos pridėjo dar visokių pataisymų. Esminiai dalykai yra du: aštuoniolikmečių teisės ir nelogiški reklamos draudimai“, - mano jis.

Vyriausybė pataisas patobulino

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos inicijuotos gerokai anksčiau. Jomis siūlyta aštuoniolikmečiams leisti įsigyti silpnųjų (iki 15 proc.) alkoholinių gėrimų, o stipriųjų - tik nuo 20 metų. Visomis dienomis, neišskiriant nė sekmadienio, leisti prekiauti alkoholiu nuo 10 iki 20 val. (dabar sekmadienį - tik iki 15 val.), mugėse ir parodose - alkoholiniais gėrimais, neviršijančiais 15 proc. stiprumo (dabar mugėse - iki 7,5 proc., o parodose - iki 13 proc. stiprumo). Be to, manoma, kad reikia leisti gamintojams pristatyti savo produktus socialiniuose tinkluose. Dabar bet kokia alkoholio reklama draudžiama.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė toms pataisoms, bet jas tobulino.

Ministrų kabinetas siūlo parduoti alkoholinius gėrimus aštuoniolikmečiams neatsižvelgiant į jų stiprumą.

Ministrai pritaria tam, kad alkoholio reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholinius gėrimus, kad reikia suteikti galimybę savivaldybėms apsispręsti, kuriose viešosiose vietose būtų galima vartoti alkoholį. Numatomas pereinamasis laikotarpis, kol įsigaliotų pataisos, iki 2023 metų sausio 1 d.

NERIMAS. Priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų turi 5 proc. mūsų šalies gyventojų. Yra manančiųjų, kad kuo anksčiau žmogus pradeda jį vartoti, tuo didesnė tikimybė prie jo priprasti. Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip patrankos šūvis į žvirblį?

Žiniasklaidai pranešta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria Seime svarstomoms pataisoms dėl alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimo, nes tai gali prisidėti prie alkoholinių gėrimų prieinamumo ir jų vartojimo bei alkoholio daromos žalos didinimo. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir jo komanda bendriems pokyčiams pritaria.

Lietuvą pasiekė žinios, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apgailestauja, jog šalis bando silpninti alkoholio kontrolę. PSO duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per ši laikotarpį labiausiai sumažino alkoholio vartojimą. Todėl dalis visuomenės mano, kad nereikėtų keisti dabartinio Alkoholio kontrolės įstatymo.

Tačiau Darius Didžgalvis, dirbkblaivus.lt įkūrėjas, sako, kad šis įstatymas toks pat efektyvus kaip patrankos šūvis į žvirblį. Tyrimų duomenys rodo, kad kasdien Lietuvoje dirba apie 10 tūkst. neblaivių žmonių. Priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų turi 5 proc. mūsų šalies gyventojų.

„Visi dabartiniai draudimai vis dėlto yra logiški, bet didžiulė problema ta, kad norint ką nors drausti, reikia kažką pasiūlyti vietoj to, t. y. kitas laisvalaikio leidimo formas, pavyzdžiui, sportą, įrengiant aikštynus ir t. t. Gerų pavyzdžių galima rasti Švedijoje ir Australijoje, kuriose sportas kur kas labiau propaguojamas kaip aktyvus laisvalaikio leidimo būdas nei pas mus. Manau, šioje srityje mūsų valstybė nepadarė nė vieno papildomo žingsnio“, - savo nuomonę išsakė A. Valinskas.

„Noriu pasakyti, kad buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reforma davė ir teigiamų rezultatų, bet ji ne visur buvo taikli. Aš matau porą taisytinų dalykų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Gentvilas.

Kodėl Latvija pralenkė Lietuvą?

Paklaustas, kodėl dabar, kai Lietuva jau pasiekė tam tikrų alkoholio vartojimo mažinimo rezultatų, reikia „gadinti“ gerą įstatymą, E. Gentvilas atsakė: „Mūsų statistika labai gražiai atrodo todėl, kad mes didelę dalį alkoholinių gėrimų pradėjome pirkti Lenkijoje ir Latvijoje, kuriose mažesni akcizai nei Lietuvoje. Latvija pasienyje su Lietuva atidarė specializuotas parduotuves pirkėjams lietuviams ir jau išsiveržė į pirmą vietą pagal alkoholio vartotojų skaičius. Reikia matyti tokius dalykus, kad lietuviai važiuoja ir perkasi alkoholį Latvijoje, o visa statistika tenka latviams, o ne vien bukai žiūrėti į PSO eilutę.“

Pasak vicemero A. Barbšio, oficialūs pardavimai gal ir yra kažkiek sumažėję, bet pats vartojimas vargu. Perkama ilgesniam laikui, turima atsargų namuose, ko gero, padaugėjo „pilstuko“ ar kontrabandinių alkoholinių gėrimų pardavimų, kurie nepatenka į oficialiąją statistiką.

Aštuoniolikmečiams - visos teisės

„Turite iliuzijų, kad susėdus dvidešimtmečiams ir aštuoniolikmečiams vieni geria alų, kiti - ne? Kai 20 metų neturintis jaunuolis grįžta iš kariuomenės, pabučiuoja savo dvidešimtmetei žmonai į skruostą, pasūpuoja kūdikį, žmona nuperka šampano ir jie abu jo išgeria. Neturėkime iliuzijų, kad jie dabar negeria. Kalbame ne apie alkoholio vartojimo mažinimą, o apie tai, su kuo kovojame: ar su alkoholizmu, ar su tam tikromis žmonių grupėmis?“ - ironizuoja E. Gentvilas.

„Argumentai, kad aštuoniolikmečiai gali ne tik tuoktis, bet ir eiti į kariuomenę, ginti Tėvynę, teisingi, bet manau, kad blaivus gynėjas geriau už prigėrusį“, - replikuoja A. Valinskas.

Seimo narys E. Gentvilas nesutinka su tuo, kad aštuoniolikmečiai negali nusipirkti alaus skardinės, ir pasisako už tai, kad jie galėtų vartoti silpnesnius gėrimus. "Iki 2017 metų, kol nebuvo priimtos minėto įstatymo pataisos, jie galėjo įsigyti bet kokio alkoholio. Suprantu, kad dalis visuomenės gali būti nepatenkinta dėl pataisų, tad ieškodamas kompromiso siūlau leisti jiems pirktis bent silpnuosius gėrimus.

Manau, Lietuvos teisėje turi būti nuoseklumas. Joje aštuoniolikmečiai neturi jokių suvaržymų, jie pripažįstami visiškai veiksniais ir atsakingais tiek civiliniu, tiek baudžiamuoju požiūriu asmenimis, išskyrus tai, ką jiems draudžia Konstitucija, t. y. dalyvauti Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose.

Seimas negali prigalvoti riboti dar kokias nors aštuoniolikmečių teises, kaip buvo padaryta. Tai, kad aštuoniolikmečiai galės nusipirkti alaus skardinę, nėra tautos girdymas, tai joks lobizmas, apie kurį kažkokie trizniai šneka. Mūsų darbo grupė siūlo tiesiog neriboti aštuoniolikmečių teisių", - savo nuomonę išdėstė parlamentaras. „Jeigu aštuoniolikmečius į tarnybą šaukiame, ginklą į rankas duodame ir balsuoti leidžiame, tai draudimas jiems pirkti alkoholį atrodo dirbtinis. Manau, kad draudimą pilnamečiams įsigyti alkoholio reikėtų panaikinti“, - sako Klaipėdos vicemeras A. Barbšys. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis negali pasakyti, kad paaugliai gertų viešosiose vietose. „Skundų dėl girtavimo viešose vietose dabar begauname tik vieną kitą. Per vasarą daugiausia jų būna 3-4. Tokiais piliečiais rūpinasi policija, gal ji skundų gauna daugiau. Sunku ką nors pasakyti dėl numatomų įstatymo pakeitimų. Kaip mums bus parašyta, taip mes ir kontroliuosime, sprendimus priims politikai, jie turi ir komentuoti. Neturiu savo kategoriškos nuomonės, kad stočiau ar į vieną, ar į kitą pusę“, - sakė jis.

Mokykloms - kitos problemos

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė sako, kad mokyklų vadovai dabar sprendžia kitas problemas, jiems dabar svarbiausia, kaip užtikrinti kontaktinį mokymą, o apie būsimą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą jie dar negalvoja, nes pataisos dar bus svarstomos ir svarstomos.

"Kaip mokyklos vadovė pasakysiu: aštuoniolikmečiai yra mokiniai, kol jie nebaigia mokyklos, turėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Kitas dalykas, žmogaus brandos amžius labai skiriasi: vienas ir trisdešimties metų gali būti nesusitupėjęs, o kitas ir aštuoniolikos metų jau brandus žmogus. Deja, tyrimai rodo, kad vaikai į gimnaziją ateina jau pabandę alkoholio, o kai kurie ir vartojantys jį. Vadinasi, lyg ir per vėlu drausti.

Kita vertus, kol visuomenės požiūris nepasikeis į šituos dalykus, jokie draudimai neišgelbės. Pati savo akimis mačiau, kaip suaugęs vyras pirko alkoholį, o jo išeinančio laukė du jauni žmonės, patys negalintys nusipirkti. Tad kyla klausimas - kur link einame? Jeigu norime mažinti alkoholio vartojimą, lengvinti sąlygų nereikėtų„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Prižgintienė.

PATOBULINO. Vyriausybė mano, kad aštuoniolikmečiams reikia leisti pirkti alkoholį nepriklausomai nuo jo stiprumo. Redakcijos archyvo nuotr.

Keičiasi visuomenė, keičiasi moksleiviai

"Aš esu prieš tokius įstatymo pakeitimus, nes manau, kad kuo vėliau žmogus pradės vartoti alkoholį, rūkyti, tuo mažesnė tikimybė, kad jis prie jų pripras. Kai kurie aštuoniolikmečiai dar yra ir vienuoliktoje klasėje.

Mokiniai ir alkoholis man nedera.

Ar tikrai taip jau būtina jiems vartoti alkoholį, kad negali palaukti iki 21 metų? Be abejo, aštuoniolikmečiai tarpusavyje labai skiriasi: kai kurie yra gana sąmoningi. Tačiau tas, kuris dar nėra brandus, jeigu jam bus sudaryta galimybė pirktis alkoholį, gali prie jo priprasti.

Žinoma, tokie dalykai kaip išgėrinėjimas mokykloje kur nors pasislėpus šiais laikais jau išgyvendinti. Kad į pamokas ateitų mokinys išgėręs, man tokio atvejo nepasitaikė. Aštuoniolikmečiai dabar eina į barus, į klubus, į kuriuos juos įleidžia, madinga ką nors švęsti išvažiavus kur nors. Po truputį keičiasi visuomenė, keičiasi ir moksleiviai„, - “Vakarų ekspresui„ sakė Klaipėdos “Vėtrungės" gimnazijos direktorė Živilė Kiškionytė.

Degalinėse alkoholio nebus

E. Gentvilas sako, kad alkoholio pardavimo valandos jo nejaudina. Jam, civilizuotam žmogui, dėl to, kad sekmadienį po 15 val. neparduoda alkoholio, nekyla jokių problemų. Buvo kartą pamiršęs nusipirkti alaus važiuodamas iš Jurbarko, ir nieko neatsitiko, kad tą sekmadienio vakarą jo neturėjo.

A. Barbšio nuomone, reikėtų šį klausimą pasukti kitaip - prekybos centrai apskritai sekmadieniais ir per valstybės šventes neturėtų dirbti. O tie, kuriems reikia alkoholio, randa būdų, kaip jo nusipirkti bet kuriuo metu, įsigyja ir kontrabandinių gėrimų.

A. Valinskas prisiminė, koks buvo kilęs didžiulis triukšmas, kai 2008-2012 metų kadencijos Seime buvo priimtas nutarimas nepardavinėti alkoholio po 22 valandos, kilo didžiulis pasipriešinimas, tarsi tai būtų buvę kažkas antgamtiško. Toks pats pasipriešinimas kilo, kai buvo nuspręsta uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Pasak E. Gentvilo, ir vėl buvo sugalvota, kad reikia atnaujinti prekybą alkoholiu degalinėse, bet jis tam nepritaria. „Susitikome su degalinių asociacijos atstovais, prašė leisti atnaujinti alkoholio prekybą degalinėse. Priminiau jiems 2015 metų kalbas, kai sakė, kad be alkoholinių gėrimų degalinės bankrutuos. Nebankrutavo nė viena. Dabar jos pardavinėja bandeles su dešrelėmis ir gyvena iš to, nebe iš benzino. Stovi eilėje susimokėti už benziną, nes septyni prieš tave perka bandeles. Degalinės neprapuls“, - juokavo Seimo narys.

Daugiau žalos nei naudos

„Žinau tik vieną valstybę, kurioje biudžeto skylės, ypač tada, kai reikėdavo kariauti, buvo kamšomos akcizais už degtinę. Taip būdavo Rusijoje visais laikais, pradedant dar nuo caro. Tačiau bet kuris gydytojas gali pasakyti, kad kiekvienas euras, patekęs į biudžetą pardavus alkoholį, atneša daug daugiau žalos todėl, kad mes turime mokėti 2-3 ar net 5 eurus už tą vieną eurą, kai reikia gydyti žmones, kurie nukenčia neblaivių žmonių padarytose autoavarijose, arba susirgusius alkoholizmu“, - sakė A. Valinskas.

Jis kategoriškai nesutinka, kad būtų liberalizuota alkoholio reklama. Jo manymu, dabartinis variantas yra geras. „Didžioji dalis žiniasklaidos priemonių yra suinteresuotos tokiu liberalizavimu, nes tai - pinigai į jų biudžetą“, - savo nuomonę išsakė jis.

„Leido nealkoholinio alaus reklamą. Lygiai tos pačios etiketės ir realiai tai yra alkoholinio alaus reklama pridedant žodelį “nealkoholinis„. O iš alkoholio reklamos rinkos dingo prabangieji gėrimai, t. y. šampanas, konjakas, viskis, vynas. Su kuo kovojo A. Veryga? Su alkoholikais ir alkoholizmu ar su tais, kurie mėgaujasi gurmaniškais gėrimais?“ - klausia E. Gentvilas.

Savivaldybės visada leis?

„Tai, kad savivaldybės galėtų spręsti, kokiose viešose vietose galima vartoti alkoholį, būtų geras dalykas. Į tokius dalykus centrinė valdžia neturėtų kištis. Savivaldybė turėtų apsispręsti, tarkime, rengti dainų šventę su alumi ar be, nes ji geriausiai žino situaciją, kurioje seniūnijoje daug “pijokų", kurioje mažiau, - kalbėjo E. Gentvilas.

„Jeigu bus leista spręsti savivaldybėms, jos visada leis vartoti alkoholį. Manau, įstatymo leidėjas bando nusiimti problemą nuo savęs. Koks sveiko proto meras pasakys ne? Nes jeigu taip pasakys Šiaulių meras, renginys persikels į Panevėžį, štai ir visa problema“, - aiškino A. Valinskas.

„Pritariu tam, kad savivaldybės turėtų pačios spręsti, kokiose viešose vietose ir koks alkoholis turi būti leidžiamas vartoti. Mes jau ir anksčiau norėjome, kad tokia teisė būtų suteikta, nes geriau žinome apie renginius nei žmonės centre“, - sako A. Barbšys.