Žiniasklaida: iš Baltarusijos pabėgęs dispečeris papasakojo apie nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą

Laikraštis cituoja Europos saugumo tarnybose dirbančius šaltinius, kurie panoro likti anonimais, nes neturi įgaliojimų aptarinėti konfidencialius duomenis.

Lenkijos jėgos struktūrų pareigūnai skrydžių kontrolierių Olegą Galegovą apibūdino kaip etninį gruziną, vedusį baltarusę.

Per incidentą, kai priverstinai buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, jis budėjo valdymo bokšte.

Vyrui buvo pavesta pranešti pilotui, kad orlaivyje yra padėta bomba ir kad reikia nutraukti skrydį į Vilnių ir „saugumo sumetimais“ nusileisti Minske.

Lenkijos nacionalinio saugumo departamento direktorius Stanislawas Zarynas atsisakė komentuoti smulkmenas, tačiau pažymėjo, kad „Ryanair“ lėktuvo užgrobimą tiriantys asmenys „gavo valdymo bokšte buvusio liudininko, mačiusio tuos veiksmus, ataskaitą“.

Liudininko teigimu, tuo metu valdymo bokšte buvęs KGB darbuotojas „lemiamą akimirką perėmė skrydžių valdymo tarnybos kontrolę“.

Viso incidento metu KGB darbuotojas „telefonu palaikė nuolatinį kontaktą su kažkokiu asmeniu, kuriam pranešdavo naujausią informaciją apie lėktuvą“, liudininko parodymus perdavė S. Zarynas.

Pabėgusio skrydžių kontrolieriaus parodymai pasirodė esą labai naudingi incidentą tiriančiai Lenkijos prokuratūrai (priverstinai nutupdytas lėktuvas įregistruotas Lenkijoje ir priklauso šioje šalyje įsteigtam „Ryanair“ padaliniui).

Be to, kaip nurodė „The New York Times“ šaltinai, O. Galegovas davė ne tik žodinius parodymus, bet ir pateikė garso įrašų, kurie atskleidžia, kaip vyko lėktuvo nutupdymo operacija.

Remiantis šaltinių informacija, O. Galegovas jau išvyko iš Lenkijos. Jo buvimo vieta nežinoma.

O. Galegovo pavardė jau šmėžavo baltarusių žiniasklaidoje. Liepos mėnesį skelbta, kad su nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo pilotu bendravęs Baltarusijos dispečeris nebesirodo darbe.

Keli navigacijos paslaugas teikiančios „Belaeronavigacijos“ dispečeriai pranešė, kad jų kolega, kuris, kaip teigiama, kalbėjosi su gegužę nutupdyto „Ryanair“ orlaivio, kuriuo skrido R.Pratasevičius, pilotu, su šeima išvyko iš Baltarusijos.

Apie tai pranešta „Telegram“ kanale „Naša Niva“. Žurnalistai keletą dienų negalėjo prisiskambinti Minske su šeima gyvenusio dispečerio O. Galegovo namų telefono numeriu.

Oficialiai valdžios institucijos apie dingimą nepranešė.

„Belaeronavigacijoje“ dispečeris dirbo ne mažiau nei 11 metų – mažiausiai nuo 2010-ųjų. 2021-ųjų birželio pradžioje jis turėjo grįžti į darbą po atostogų ir dirbti savo pamainoje, jo pavardė nurodyta budėjimo grafike.

Tačiau, kaip kanalui „Naša Niva“ pasakojo jo kolegė, O. Galegovo ji jau seniai nematė.

Skelbta, kad pasikeitė jo paskyros socialiniuose tinkluose.

Spėliota, kad O. Galegovas išvyko pas gimines į Sakartvelą.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) lapkritį pranešė, kad galutinės ataskaitos dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo paskelbimas atidedamas iki kitų metų sausio.

ICAO gegužę pradėjo tyrimą po to, kai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Jų sulaikymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo.

„Ryanair“ sakė, kad Baltarusijos oro dispečeriai nurodė oro bendrovės pilotams nutupdyti lėktuvą dėl jame esą padėtos bombos. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Tarpinę ataskaitą ICAO Tarybai – valdymo organui, kurį sudaro 36 valstybės narės, – planuota pateikti iki birželio pabaigos, o galutinė ataskaita turėjo būti pateikta rugsėjį, kad Taryba galėtų ją peržiūrėti lapkritį.

Elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP Monrealyje įsikūrusi organizacija sakė: „ICAO Taryba sutiko atidėti „Ryanair“ skrydžio FR 4978 tyrimo ataskaitos svarstymą iki kitos sesijos 2022 metų sausį.

Jame minima didelė „pateiktų duomenų apimtis ir vis dar reikalingi papildomi valstybės paaiškinimai“.

Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Europos Sąjunga ir daugelis kitų šalių uždarė savo oro erdvę Baltarusijos oro vežėjams. Be to, įvairių Europos oro bendrovių lėktuvai atsisakė naudoti Baltarusijos oro erdvę.