Eugenija ODEBRECHT, buvusi verslininkė, visuomenininkė
Pirmadienį manęs neįleido į lėktuvą, skridusį į Ispaniją, nes internete dingo mano QR. Dvi valandas kankinau telefoną, kad pasidaryčiau naują testą, bet vis gaudavau atsakymą, kad jį jau turiu.
Šitiek adrenalino prisigamino, išdžiūvo burna, seilės buvo tokio kietumo, kad negalėjau jų išspjauti.
Paskui labai daug dirbau su savimi. Atsikėliau anksti ryte, prisigėriau vandens, pasiėmiau lazdas ir ėjau kelis kilometrus. Bandžiau galvoti, gal to dokumento nebuvimas mane apsaugojo nuo ko nors blogo.
Manyčiau, kad nuotaika iš dalies gali būti ir įgimtas, ir įgytas dalykas.
Kai supranti, kad ji gali būti valdoma, tam tikru gyvenimo laikotarpiu dėl geros nuotaikos reikia labai daug padirbėti.
Pas mus Girkaliuose yra lietuvių ir norvegų žuvų ferma. Kai paprašau, ten dirbantys žmonės man sugauna žuvį, o aš jiems visada palieku kelis eurus arbatpinigių.
Kartą jie paklausė, kodėl tai darau. Atsakiau: „Todėl, kad jūs lauktumėte manęs. Nenoriu, kad sakytumėte: “Žiūrėk, ta kvaila boba vėl atvažiavo." Ir jums, ir man turi būti smagu, kai aš atvažiuoju.
Mano receptas. Kai matau, kad man gali tuojau sugesti nuotaika, pasakau 15 kartų:
„Man kasdien sekasi vis geriau ir geriau.“ Jeigu nebegali sau padėti kalbėdamas, tada reikia daryti kvėpavimo pratimus.
Įtrauki kiek tik gali daugiau oro į visą pilvą, į krūtinę, laikai, laikai, paleidi, kai nebegali, ir vėl įtrauki ir laikai. Išeina kažkas panašaus į verkimą. Jūs neįsivaizduojate, kaip tai padeda.
Man didžiausią įtaką gyvenime padarė Vydūno raštai. Jis visada sakė, jeigu tu pyksti ir kažkas tau nepatinka, bandyk įsivaizduoti, kad tas daiktas ar žmogus yra labai geras.
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Jūsų klausimas man tikrai praskaidrino nuotaiką (juokiasi). Jis užklupo netikėtai, nors, atrodo, esu pasiruošęs visiems gyvenimo atvejams.
Pastaruoju metu gyvenimas toks intensyvus ir daugiaspalvis, mėto kaip amerikietiški kalneliai, kad nėra laiko pagalvoti, kas galėtų pataisyti nuotaiką.
Jeigu jau yra taip blogai, kad blogiau būti nebegali, vadinasi, belieka tikėtis, kad bus geriau. Jeigu gyvenime vienokioje ar kitokioje situacijoje pasieki dugną, svarbu nebesikasti dar giliau, o atsispirti ir kilti aukštyn.
Man visada nuotaiką pakelia sveikas, nelėkštas humoras, išraiškingas kalbėjimo būdas, įžvalgus ir smagus „bajeris“.
Kad būtų pakilusi nuotaika susišukavus ar nusiskutus barzdą, nesu pastebėjęs. Nuo šiol bandysiu stebėti save.
Be abejo, būna, išgirsti tokią žinią, kuri tave sukrečia, nuvilia.
Per pastaruosius metus išmokau stengtis nusivylimus ar blogą nuotaiką laikyti savyje, kad dar kam nors to neperduočiau, užtenka virusų aplinkui.
Artūras PETRAUSKAS, ultimeito žaidėjas, sportininkas mėgėjas
Man labiausiai nuotaiką pakelia sportas: ar tai būtų važiavimas dviračiu į darbą, ar bėgimas, ar treniruotė su svarmenimis, ar plaukimas.
Po to džiaugiesi, kad štai, pasportavai, pajudėjai, kūną užliejo endorfinai. Tai suteikia pasitenkinimo savimi jausmą ir iš karto jautiesi geriau. Aš sportuoju jau gerą dešimtmetį.
Jeigu būni patyręs traumą ir negali treniruotis ar negali skirti laiko sportui, jauti, kad tavo nuotaika visai kitokia.
Būna kokios nors varžybos, reikalaujančios daug fizinių jėgų, bet po jų grįžti kaip po dviejų savaičių atostogų.
Man judėjimas suteikia ir džiaugsmo, ir malonumo.
Jonas GENYS, istorikas
Neturiu recepto, kad galėčiau ištraukti iš kišenės. Manau, paprasti dalykai yra tam tikros iškrovos. Kad ir išvyka į žvejybą.
Porą dienų su sūnumi važiavome be jokių didelių kompanijų į Rusnę. Iš tikrųjų taip gerai išsikrauna ta juoduma, prilipusi kažkur viduje.
Tokie dalykai, kaip suskaičiuok iki dešimt ir praeis, manęs neveikia. Nuotaika nėra reguliuojama mechaniškai.
Tai gali daryti kad ir tris kartus išvažiuodamas baravykauti, nors nedarai to sąmoningai norėdamas pašalinti tam tikras įtampas, kurių dabar pilna. Ir televizija, ir kita žiniasklaida su savo statistika verčia visą laiką prisiminti, kad priešas už nugaros.
Manau, tiesiog reikia keisti požiūrį į tą aplinką, kurioje gyvename.
Anksčiau rūkydavome, bet tai būdavo kažkokia nesąmonė. Nei tą nervą rūkymas apramina, nei ką, kaip ir gėrimas.
Seniai neberūkau, bandau keisti aplinką ilgalaikiais sprendimais, grąžinančiais į normalias vėžes.
Saulius LIEKIS, socialinių darbuotojų atstovas
Ir pats mėgstu humorą, ir norisi kitus juo užkrėsti, kad viskas neatrodytų taip niūriai. Man kažkiek padeda muzika, jeigu būna jau visai blogų dienų.
Neseniai per tą pandemiją įsigijome sodą.
Dirbdamas jame tikrai gali šiek tiek atsijungti nuo interneto ir į tą telefoną mažiau žiūrėti, pasikalbėti su žeme, ką nors pasodinti, o paskui žiūrėti kaip auga.
Man daržininkystė pastaruoju metu labai imponuoja. Domiuosi, kaip sodinti pomidorus, braškes, naikinti kenkėjus ir t. t.
Su visa šeima mėgstame pasivaikščioti miške prie jūros eidami Karklės link.
Tai irgi tam tikras relaksas. Miškas ir jūros ošimas irgi išplauna smegenis. Grįžti lyg ir švaresnis.
Eglė DELTUVAITĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja
Tikriausiai visų pirma reikia suprasti, iš kur atsirado neigiama emocija.
Jei priežastis liūdesiui objektyvi, tada neverta versti savęs jaustis laimingam, o ramiai išlaukti ir išjausti.
Tačiau jeigu suprantame, kad susierzinome dėl smulkmenos, tada neverta tam gaišti laiko ir jėgų.
Kartais prisimenu savo bičiulio kino žodžius - jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į situaciją.
Padeda tradiciniai banalūs dalykai - draugai, jūra, gamta, dviratis, gera knyga, filmas, vonia, mažos malonios smulkmenos.
Gal ir ne visada tobulai pavyksta, tačiau stengiuosi, kad mano prasta nuotaika nepaveiktų kitų žmonių.
Kai aplink tiek daug triukšmo ir didžiuliai krūviai, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir rasti laiko sau ir sau brangiems dalykams ir negalvoti, kad tai egoistiška ar savanaudiška.
Redakcijos ir asmeninio albumo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą