Andrejus Geraščenko: „Turėti laiko gali tik turėdamas gerą komandą“

Su statybos sektoriumi susijusiam savo verslui vadovaujantis sporto entuziastas, buvęs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės jaunimo rinktinės narys prie Rotary šeimos prisijungė prieš dešimtmetį, kai tapo Klaipėdos Senamiesčio Rotary klubo nariu.

42-ejų Andrejus neslepia, kad jam nebuvo lengva apsispręsti kandidatuoti į šias pareigas, o dėl šios tarnystės teko atidėti kai kuriuos verslo planus. Visgi jis neabejoja - išbandyti tokią galimybę, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime, tikrai verta.

Andrejau, įdomu, kaip užėmėte tokias reikšmingas pareigas?

Nuo 2019 m. aktyviai įsitraukiau į Apygardos veiklą. Vadovaudamas vieno svarbiausių metinių Apygardos renginių „Rotariada“ (paramos, kultūros ir sporto renginys) organizavimo komitetui iš arti pažinau visą Rotary bendruomenę. Mintį kandidatuoti pasėjo mano klubo narė Asta.

Taip pat sulaukiau paraginimų kandidatuoti iš kadenciją baigusių valdytojų, tačiau šiek tiek abejojau ir jau buvau priėmęs sprendimą to nedaryti. Tuo metu buvau Klaipėdos Senamiesčio Rotary klubo prezidentas, Rotary International Lietuvos Apygardos 1462 valdytojo krašto asistentas ir dar „Rotariados“ komiteto pirmininkas, tad veiklos pakako.

Tačiau kai jau buvo paskutinė diena dokumentams pateikti, sulaukiau nemažai paraginimų, tad dokumentus pridaviau likus vos 10 minučių iki nustatyto laiko.

Nežinau, kas nulėmė, kad išrinko būtent mane, nes balsavimas buvo slaptas. Nesu geresnis už kitus, tiesiog renkuosi tokį savo gyvenimo etapą. Tarnystė bei santykio kūrimas yra vienos pagrindinių mano vertybių.

O kodėl rinkimai į šį postą vyksta taip anksti, net prieš dvejus metus?

Tiesiog išrinktasis valdytojas turi atsakingai pasiruošti šioms pareigoms, tad 2022-ųjų rudenį prasidėjo įvairūs mokymai. Jie skirti ne tik būsimiems valdytojams, bet ir jų antrosioms pusėms.

Pirmieji mokymai vyko Islandijoje, po metų - Mančesteryje, o paskutinieji vyko šį sausį Orlando mieste, Floridoje, JAV, kur susirinko jau visi būsimieji valdytojai iš viso pasaulio. Jau vien ko verta patirtis, kai susitinki su kolegomis iš viso pasaulio, kurių širdys dega tarnyste.

Man šie mokymai pastiprino suvokimą, ką reiškia priklausyti tarptautinei organizacijai, kuri daro teigiamą pokytį pasaulyje.

Tarptautinė Rotary organizacija skaičiuoja jau 120-uosius savo gyvavimo metus. 46 tūkst. šios organizacijos klubų veikia daugiau nei 220 pasaulio šalių ir vienija per 1,4 mln. įvairių profesijų žmonių.

Taigi mes turime labai daug galimybių megzti ryšius, ieškoti partnerių socialiniams projektams visame pasaulyje. Tai noriu akcentuoti ir mūsų Apygardos rotariečiams.

Kokius tikslus ir uždavinius keliate jūsų vadovavimo metams?

Šiems metams kaip pirminį tikslą išsikėliau paramą Ukrainai. Skatinsiu visus Lietuvos Rotary klubus nepailstamai tęsti ir inicijuoti naujus pagalbos Ukrainai projektus.

Dar vienas uždavinys, kurį sau išsikėliau, - kad mano vadovavimo metai būtų tarsi draugystės ir bičiulystės metai. Jau perdaviau šią žinutę Rotary klubų prezidentams, kad labai svarbu stiprinti mūsų vidaus santykius, jog vėliau galėtume sykiu nuveikti prasmingus darbus.

Dar vienas uždavinys, kurį sau išsikėliau, - kad mano vadovavimo metai būtų tarsi draugystės ir bičiulystės metai.

Lietuvos Rotary bendruomenė toliau tęs bei vykdys paramos projektus ir sieks teigiamų pokyčių savo pagrindinėse veiklos srityse: taikos, aplinkosaugos, švietimo, sveikatos, moterų ir vaikų apsaugos, vietinės ekonomikos skatinimo, geriamojo vandens ir higienos priemonių tiekimo jų stokojančioms šalims.

Taip pat prisidėsime prie pasaulinės Rotary misijos išnaikinti ligą - poliomielitą, padėsime siekti mokslo talentingiems vaikams ir jaunimui, toliau prisidėsime prie paralimpiečių pergalių, puoselėsime ir tausosime aplinką, kaip, pavyzdžiui, balandžio mėnesį daugelis klubų sodina medžius.

Šių metų tema - „Magic of Rotary“, arba „Rotary stebuklas“, - apibūdina didžiausios pasaulyje savanorių organizacijos pastangas keisti pasaulį, puoselėti tarpusavio ryšį bendruomenėje, kurti ir pasakoti įkvepiančias istorijas ateities kartoms. Visi žinome mūsų tautos mentalitetą, kad gerus darbus esą reikia daryti tyliai. Bet, manau, jau atėjo laikas apie juos ir pasakoti, nes taip žmonės sužino, kur jie gali kreiptis pagalbos. Sykiu padedame prie mūsų veiklos prisidėti geradariams, nes mūsų organizacija yra atvira.

Šiais metais ruošiamės išleisti Apygardos 10-mečio knygą. Joje atsispindės įvykdyti klubų projektai, vykdomos veiklos bei istorijos, pakeitusios kitų gyvenimus.

Andrejau, bet kaip rasti laiko tokiai tarnystei?

Taip, iš pradžių viskas atrodo kaip nemenkas iššūkis. Juk valdytojas, be visų veiklų, turi pareigą per metus aplankyti kiekvieną Rotary klubą, kurie išsibarstę po visą Lietuvą. Metuose savaičių yra mažiau negu turime klubų, bet ilgainiui suvoki, kad viskas yra įmanoma, kai turi motyvacijos dar iš arčiau pažinti bendruomenę ir Lietuvą.

Suprantama, kad ši veikla atims nemažai laiko, bet tam ruošiausi. Prieš kandidatuodamas į šias pareigas turėjau minčių plėsti verslą, bet kol kas šios minties atsisakiau, kad turėčiau laiko skirti visuomeninei veiklai. Priimu tai kaip galimybę ir unikalią patirtį, kurią gali patirti tik kartą gyvenime.

O koks yra jūsų verslas?

Turiu su statybų sektoriumi susijusį verslą - specializuojamės fasadų apšiltinimo srityje.

Ir jūsų profesija susijusi su statybų sektoriumi?

Aš turiu kelis išsilavinimus. Vienas susijęs su statybomis, o kitas - su sportu. Tai taip pat dalis mano identiteto - turiu trenerio ir pedagogo kvalifikaciją.

Aš turiu kelis išsilavinimus. Vienas susijęs su statybomis, o kitas - su sportu. Tai taip pat dalis mano identiteto - turiu trenerio ir pedagogo kvalifikaciją.

Tiesa, kad ir pats kažkada aktyviai sportavote?

Mano sportinė istorija gana įdomi. Iki 8 metų aš paniškai bijojau vandens, tad mano mamai būdavo paprasta važiuoti su manimi prie jūros ar ežero, nes puikiai žinojo, kad giliai į vandenį tikrai nebrisiu.

Kad įveikčiau šią baimę, mama nusprendė, kad man reikia lankyti plaukimo pamokas, ir nuvedė į baseiną. Trenerė pasakojo, kad ilgai su manimi vargo, kol galų gale davė dar savaitę, tada aš persilaužiau ir pradėjau taip puikiai plaukti, kad net pasiekiau visai gerų rezultatų. Visgi man labiausiai patiko futbolas, tad vienu metu sportavau šias dvi sporto šakas.

Taip pat vėliau lankiau ir lengvąją atletiką, kol vieną dieną mano gyvenime netikėtai atsirado šiuolaikinė penkiakovė. Tiesiog po vienos treniruotės sutikau klasioką, kuris užsiminė, kad eina laikyti šiuolaikinės penkiakovės testų. Nors neturėjau žalio supratimo, kas tai yra, užsimaniau ir aš išbandyti. Viskas baigėsi tuo, kad yra kaip palaiminimas tiek man, tiek visai Rotary bendruomenei, kad mes sykiu galime prisidėti prie teigiamų pokyčių.

Jums tai jau ne pirma santuoka?

Taip, su Gintare santuokoje esame jau dvejus metus. Tiek man, tiek Gintarei tai jau antra santuoka. Ji iš pirmos santuokos turi dukrą, o aš turiu tris vaikus, tad juos auginame kartu. Svarbiausią uždavinį sau kėlėme, kaip mums visiems sykiu tapti bendra komanda.

Manau, kad tam puikiai padeda bendros kelionės, taip pat kartą per mėnesį darome teminius vakarus, kai pasirinkę kurią nors šalį visi šeimos nariai pasiskirsto užduotimis: vieni ruošia teminius valgius, kiti dekoracijas, treti organizuoja viktoriną, sykiu žiūrime filmą. Tokie vakarai labai sujungia.

Taip pat mes organizuojame kassavaitinius šeimos susirinkimus, paprastai sekmadienio vakarą aptariame praėjusios savaitės įvykius ir planuojame ateinančią savaitę.

Esate iš tų šeimų, kurios suvokia, kad reikia įdėti šiek tiek pastangų, kad šeimos santykiai puikiai klostytųsi?

Žinoma, juk normalu, kad pradėjus gyventi sykiu vieniems prie kitų reikia prisiderinti.

Su žmona vieningai sutariame, kad šeimoje visi turi turėti pareigas, tad ir mūsų vaikai talkina mums buityje. Jie patys sukūrė taškų sistemą ir pasiskirsto kassavaitiniais darbais.

Kiekvienas žino, kuris šią savaitę siurbs kambarius, kuris valys dulkes, išneš šiukšles ar plaus indus, o už papildomus darbus renkami taškai, kurie konvertuojami į pinigus. Taip vaikai gali prisidėti prie lėšų kaupimo bendroms mūsų kelionėms.

Įdomu, o kokia jūsų su Gintare meilės istorija?

Mudu abu daugelį metų buvome tame pačiame draugų rate. Taip sutapo, kad ji išsiskyrė su vyru ir aš išsiskyriau su žmona. Žinoma, pirmieji metai po skyrybų buvo labai sunkūs, tad apie naujus santykius ar meiles nė vienas negalvojome, nes reikėjo išgyti.

Bet ilgainiui labai natūraliai mūsų buvimas artimų draugų aplinkoje išsivystė į jausmus. Laikui einant ėmėm pastebėti, kad mums gera būti vienas kito draugijoje, įdomu kalbėtis.

Aš esu labai atviras žmogus, nebijau būti nuoširdus, galbūt ir tai suveikė. Vieną dieną abu pajutome, kad vienas kitam jaučiame kur kas stipresnius jausmus nei draugystė. Supratome, kad įsimylėjome.

Manau, kad turėti antrąją pusę - prigimtinis dalykas, o meilė - tai vienas gražiausių klijų, kurie žmones sujungia.

Įdomu tai, kad jūs esate gimęs Kamčiatkoje. Kokie šios istorijos vingiai?

Aš nesirinkau ten gimti (juokiasi). Aš tik pasirinkau dieną ir valandą. Iš tiesų mano mama atsidūrė Kamčiatkoje, nes jos tėvas, mano senelis, kartu su močiute, kuri kilusi iš Ukrainos, išvažiavo iš Vilniaus dirbti į tą tolimą kraštą, nes sovietų laikais metai, praleisti ten, buvo skaičiuojami kaip treji darbo metai čia, tiesiog anksčiau galėjai išeiti į pensiją.

Mano mama Kamčiatkoje susipažino su mano tėčiu ir susituokė, tačiau neilgai trukus išsiskyrė. Tad, kai man buvo metukai, grįžome su mama į Vilnių, kur ir užaugau. Esu visiškas Lietuvos patriotas, labai myliu šitą šalį.

Jau 20 metų gyvenate Klaipėdoje, kaip čia atsidūrėte?

Esu vadinamasis meilės emigrantas. Atvykau čia 2003 metais, kai susituokiau su pirmąja žmona. Ji studijavo Klaipėdoje, taip ir atsidūriau šiame nuostabiame mieste ir jį įsimylėjau.

Dažnai iš tų, kurie išvažiuoja gyventi į sostinę, išgirstame, kad Klaipėdoje nuobodu, nėra ką veikti... Jums taip neatrodo?

Kiekvienas turime savitą matymą. Kai aš tik atvykau gyventi į Klaipėdą, man nebuvo lengva, nes tiesiog neturėjau čia savo bendruomenės, draugų, tad iš pradžių irgi norėjau grįžti į Vilnių.

Bet dabar, kai aš Klaipėdoje turiu tiek veiklos ir mane supančių bendraminčių, verslo partnerių, draugų, suvokiu, kad aš jau esu vietinis ir man čia gera gyventi. Tiesiog žmogui reikia žmogaus, o miestas irgi yra žmonės, o ne pastatai.

Tiesiog žmogui reikia žmogaus, o miestas irgi yra žmonės, o ne pastatai.

Žinoma, mane labai žavi ir Klaipėdos gamta. Su žmona esame netipiniai klaipėdiečiai, nes jūrą aplankome gana dažnai.

Informacija

Savarankiška Rotary 1462 Apygarda Lietuvoje veikia nuo 2014 m. Šiuo metu labdaros organizacija, kurią vienija apie 2000 narių, turi 63 Rotary klubus 35 šalies miestuose. Rotary bendruomenei taip pat priklauso 11 Rotaract (jaunimo nuo 18 m.) ir 19 Interact (jaunuolių iki 18 m.) klubų. Pirmasis Lietuvoje Rotary klubas buvo įkurtas Kaune 1934 metais Kauno apygardos teismo pirmininko Karolio Žalkausko iniciatyva. Atkūrus nepriklausomybę Rotary klubai 1992 metais Lietuvoje atnaujino savo veiklą.