Blakstienų priauginimo meistrė iš Kauno susižavėjo grybavimu – smagiausia eiti į mišką su anyta

Tačiau vos prasidėjus grybų sezonui, radusi laisvą valandėlę meistrė įrankius palieka ant stalo ir iškeičia juos į pintinę, guminius batus bei ramybę tarp medžių. 

„Anksčiau net neįtariau, kaip tas paprastas veiksmas – grybavimas – taps tokiu svarbiu mano gyvenime, kol praėjusią vasarą neišėjau į mišką,“ – šyposi Rugilė. 

Miškas kaip ramybės terapija 

Pasak Rugilės, grybavimas jai – daugiau nei hobis. Tai terapija, padedanti atsijungti nuo darbo ir kasdienių rūpesčių. 

„Kai pavargstu nuo žmonių, rutinos ir visų reikalų, miškas yra vienintelis dalykas, kuris visas mintis išjungia. Ten tiesiog dingstu“, – atvirauja įmonės „Rugilės-Blakstienų priauginimas Kaune“ direktorė. 

Nors mergina miške turi savo vietas, kuriose beveik niekada nepritrūksta grybų, svajonė – pripildyti pintinę ir už Lietuvos ribų. „Labai norėčiau pagrybauti Lenkijoje ar net Šveicarijoje. Smalsu pažiūrėti, kuo skiriasi jų miškai nuo mūsiškių,“ – svajoja.

Ritualas su anyta – ir grybai, ir piknikas 

Grybauti Rugilė dažniausiai keliauja ne viena. Yra susiformavusi graži tradicija su anyta: ne tik rinkti grybus, bet ir kartu praleisti laiką gamtoje.

„Mes turime ritualą – visada pasiimame užkandžių ir arbatos. Pagrybavusios atsisėdame ir pasidarome nedidelį pikniką miške. Tai mūsų laikas – paprastas, bet labai brangus,“ –pasakoja. Kartais prie šio ritualo prisijungia ir vyras, tačiau Rugilė juokiasi, kad „moteriškos išvykos“ su anyta visada turi savito jaukumo.

Pintinė ar pincetas? 

Miške praleistas laikas Rugilei svarbus dar ir todėl, kad suteikia balansą tarp darbo ir laisvalaikio. „Esu labai atidi, kantri ir įžvalgi – tai būtina tiek priauginant blakstienas, tiek grybaujant. Viena veikla papildo kitą,“ – neabejoja. 

Jos klientės neretai nustemba sužinojusios, jog jų blakstienų meistrė yra aistringa grybautoja. „Dažniausiai reakcija – nuostaba. Tačiau man gražu, kai žmogus yra įvairiapusis,“ – svarsto meistrė.

Moteris tiki, kad gyvenime svarbiausia – nenustoti ieškoti savęs. „Jei tai ne jūsų kelias – meskit jį! 

Gyvenimas per trumpas dirbti netinkamą darbą ir kiekvieną dieną gailėtis dėl to, ko nepadarei“, – atvirauja ji. 

Rugilei Vitkauskaitei – vos 27-eri. Tačiau ji jau atrado tai, ko daugelis ieško metų metus: harmoniją tarp darbo ir laisvalaikio, tarp miesto šurmulio ir miško tylos. Pintinė ar pincetas – abiem atvejais Rugilė randa tikrąją savęs versiją. 

Galbūt todėl ji atrodo tokia laiminga: rytais sutinkanti klientę salone, o vakarais raunanti baravyką miško tankmėje. Ir abiem atvejais su šypsena, kuri byloja – tikroji laimė slypi paprastuose dalykuose. Rugilė dalijasi ir savo firminiu grybų troškiniu – jis tiesiog kvepia mišku.

Firminis Rugilės grybų troškinys

Miške užaugę grybai dažniausiai pasiekia ir virtuvę. Rugilė turi savo pamėgtą receptą, kuriuo ir dalijasi. 

Reikės: 200 ml grietinėlės šiek tiek lašinukų (pagal norą) ką tik pririnktų grybų 1 svogūno krapų bulvių košės patiekimui 

Gaminimas: Svogūną su smulkintais lašinukais pakepinti, kol apskrus. Tuomet sudėti grybus ir kepti, kol išgaruos skystis. 

Galiausiai užpilti grietinėlę, patroškinti, o patiekiant užbarstyti šviežių krapų. Geriausia ragauti su bulvių koše. 

„Šis patiekalas man pats jaukiausias – jis kvepia mišku, šeima ir namais“, – sako Rugilė.