Būti scenoje – didžiulis džiaugsmas ir malonumas

Atlikėja, dainų kūrėja, diskotekų vedėja Ernesta Butkutė šią vasarą apibūdino kaip asmeninio tobulėjimo ir proveržio koncertinėje veikloje metą: pasirodymą Kretingos rajono Darbėnų miestelio šventėje, per Kretingos gatvės muzikos dienas ir kitus, jos visus vasaros savaitgalius užpildžiusius, projektus labai vertina ir jaučiasi dėkinga už galimybes pasirodyti plačiajai auditorijai.

 

Skatino tobulėti

Nausėdų kaime Kretingos rajone gyvenanti 22-ejų metų Ernesta Butkutė nuo vaikystės jautė potraukį muzikai.

„Kai buvau maža, kas bepaklausdavo, ko norių dovanų, visada prašydavau kokio nors muzikos žaislo ar instrumento. 

Nuo šešerių metų mano mintyse vis sukosi, kad aš noriu groti, bet neturėjau tuo metu galimybės lankyti meno mokyklos, todėl, laikui bėgant, tas entuziazmas priblėso“, – sakė Ernesta.

Anot pašnekovės, vaikystės svajones ji vėl prisiminė būdama keturiolikos metų ir nuo tada gitaros iš rankų nebepaleido. 

Ernesta atviravo, kad už savo muzikinių gebėjimų atskleidimą ji turėtų būti dėkinga Darbėnų gimnazijos mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei.

„Prie gitaros sugrįžti mane paragino tikybos mokytoja, kuri mokėjo groti gitara, išmokė pirmųjų akordų, o vėliau visų subtilybių mokiausi pagal viešai prieinamas pamokas internete. 

Manau, kad galiu teigti, jog esu muzikantė savamokslė“, – pripažino E. Butkutė.

Anot merginos, mokantis Darbėnų gimnazijoje jos išskirtinį balsą pastebėjo muzikos mokytoja Birutė Jašinskienė. Vėliau draugai ir klasės auklėtoja sužinojo, kad Ernesta ne tik geba dainuoti, bet ir kuria savo dainas. 

Būtent klasės vadovės Dalios Puškorienės raginimai įkvėpė jaunąją atlikėją išdrįsti užlipti ant scenos. Prisiminusi savo pirmąjį viešą pasirodymą E. Butkutė juokavo, kad tada drebėjo ne tik balsas, bet ir visas kūnas.

„Pirmą kartą viešai savo kūrybos dainą ant scenos dainavau Darbėnų mokykloje įvykusioje „Sniego gniūžtės“ stovykloje 2019-aisiais metais. Nepamenu, kiek ten tiksliai tų žmonių buvo, bet tikrai gerokai per šimtą. 

Po pasirodymo buvau labai nusivylusi savimi, nes jaudulys paėmė viršų ir neparodžiau savęs taip, kaip galėjau, tačiau, nepaisant to, po pasirodymo prie manęs priėjo visiškai nepažįstami vaikinai iš kitos mokyklos ir pasakė, kad mano daina, jos žodžiai jiems patiko. 

Tada ir supratau, kad dainuojant svarbu yra ne tik balsas, bet ir dainos nešama žinutė“, – pasakojo atlikėja.

Proveržio ir naujų išbandymų vasara

Šių metų vasara atlikėjai buvo pirmoji, kuomet ji turėjo daugiau pasirodymų viešuose renginiuose.

Paklausta apie ryškiausią vasaros koncertą, Ernesta neabejodama išskyrė Darbėnų miestelio šventę ir prisiminė, kad sulaukusi pasiūlymo pasirodyti joje labai apsidžiaugė: „Kai sužinojau, jog reikės lipti į tokią didelę sceną, prieš tiek daug žmonių, tai sukėlė ir jaudulio daug, bet ir pasididžiavimo savimi jausmą: pagalvojau, kad kažką darau gerai. Taip pat jaučiau ir didelį palaikymą iš draugų, šeimos, dėl to buvo ypač labai smagu.“

Pašnekovė su šypsena prisiminė, kaip bijojo dėl atslenkančios audros ir kaip nustebo, kad per pasirodymą užklupęs smarkus lietus neišbaidė publikos.

„Kai pamačiau, kad dar neatėjus mano eilei lipti ant scenos žmonės pradėjo skirstytis, buvo liūdnoka, bet aktyviausių, geriausiai nusiteikusių neišgąsdino kaip iš kibiro pylęs lietus ir pasirodymą tęsiau. 

Grojant girdėjosi griaustinis, matėsi žaibai. Dabar galvoju, gal ta audra suteikė papildomos magijos“, – prisiminė Ernesta.

Nori eksperimentuoti ir ieškoti savo skambesio

Žvelgdama į ateities planus, atlikėja linkusi neskubėti: „Vasara praėjo nuostabiai, darbingai, buvo daug veiklų, dabar ruduo, bus daugiau laiko kūrybai. Labai noriu eksperimentuoti, išbandyti kuo įvairesnius žanrus. 

Atvėsus orams tikiuosi daugiau laiko leisti kuriant aranžuotes ar muziką kompiuteriu“, – kalbėjo Ernesta, kuri jau yra į gyvenimą paleidusi ne vieną dainą, iš kurių populiariausia – „Lėktuvėlis“, socialiniuose tinkluose sulaukusi 120 tūkst. peržiūrų.

Apibendrindama Ernesta sakė, kad labiausiai džiaugiasi tuo, jog per penkerius metus pavyko įveikti scenos baimę ir išmokti mėgautis kiekviena akimirka ant scenos. Pasak pašnekovės, tam daugiausia įtakos turėjo įgyta patirtis ir studijos Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. 

„Dabar daug drąsiau jaučiuosi. Daug man davė ir komunikacijos krypties studijos po mokyklos, viešojo kalbėjimo paskaitos ir panašiai. 

Dabar labai mėgstu žmonėms į akis žiūrėti, stebėti jų emocijas, pagauti žvilgsnį ir megzti ryšį. Anksčiau prieš lipdama į sceną galvodavau tik apie tai, kaip nepamiršti žodžių, o ant scenos bijodavau net galvą pakelti“, – atskleidė jaunoji kūrėja.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder