Deivydas Zvonkus: „Mano mama su anūkais bando bendrauti žemaitiškai“

Prakalbus apie auksinius grupės „Bavarija“ laikus D. Zvonkus teigia prisiminimų nesivaikąs ir nostalgijos tiems metams nejaučiąs.

Vis dėlto jis pasidalijo atsiminimais apie praeities skandalus, net ir tą, kuris buvo surežisuotas dėl grupės populiarumo.

„Dėl nieko nejaučiame gėdos, galbūt priešingai - galėjome dar stipriau pasitaškyti“, - sakė atlikėjas ir paatviravo, kaip tuomet, trys studentai vaikinai, nuolatos šmėžuojantys televizijos eteryje ir renkantys pilnutėles koncertų sales, jautėsi sugrįžę į gimtąjį kraštą - Klaipėdą.

Deivydai, kai 1996 m. susikūrė grupė „Bavarija“, buvo laukiniai laikai. Daug laisvės, dideli pinigai, vakarėliai ir trys studentai vaikinai. Ar neaplanko nostalgija prisiminus praeitį?

Dideliais pinigais anuomet nekvepėjo. Pavyzdžiui, koncertinius drabužius pirkdavome iš dėvėtų drabužių parduotuvių.

Neturėjome savo stilistų, patys viską sugalvodavome. Tiesa, saviraiškos ir laisvės buvo daug daugiau, bet daugelį dalykų ribojo technologinis skurdas.

Kai mes dainuodavome, viskas būdavo plika ir ant scenos stovėdavai lyg nuogas.

O vakarėliai?

Vakarėliai buvo kuklūs, nes žmonės dar nebuvo tokie susvetimėję, kaip dabar.

Nostalgijos tiems laikams nejaučiu - tegul jie lieka praeityje kaip gražus prisiminimas.

Tuomet žinomų žmonių gyvenimas buvo kiek kitoks. Nebuvo socialinių tinklų ir vienintelė vieta, kur gerbėjai galėdavo gyvai jus pamatyti - koncertai. Palyginkime, kaip tada ir kaip dabar publika elgiasi koncertuose? Galbūt dabar ji santūresnė?

Anksčiau nebuvo tokios didelės pramoginių renginių gausos, kokia yra dabar.

Tuomet net nežinoma grupė galėdavo surinkti apypilnę salę, nes žmonėms nebuvo kur eiti.

O publika nepasikeitė, kaip karjeros pradžioje, taip ir dabar mūsų gerbėjai yra nuoširdūs ir paprasti.

Aš pati užaugau su jūsų dainomis, o kūrinių žodžius, ko gero, galėčiau atkartoti net ir dabar. Ar daug sutinkate gerbėjų, kurie teigia, kad užaugo su jūsų dainomis?

Dainų žodžius rašydavome tokius, kurie būtų lengvai įsimenami.

Pataikėme į žmonių širdis.

Daug ir intensyviai dirbome, nieko neišradinėjome ir visuomet vadovaudavomės taisykle, kad paprastumas ir nuoširdumas yra tai, kas atspindi mūsų grupę.

Išgirsti, kad žmonės užaugo su mūsų dainomis, visada malonu ir mes tai tikrai jaučiame.

Patys kurdavote skandalus, kad būtumėte nuolatos matomi. Ar dabar tai neverčia raudonuoti?

Dirbtinis skandalas buvo tik vienas - albumo „Mylėk mane“ šventimas su striptizo šokėjomis ir miltais.

Atsimenu, pasidarėme fotosesiją, kad švenčiame, ir tos nuotraukos nuvilnijo per visą žiniasklaidą. Visa kita mūsų istorijoje buvo tikra.

Dėl nieko nejaučiame gėdos, galbūt priešingai - galėjome dar stipriau pasitaškyti, bet buvome per kuklūs (juokiasi).

Deivydai, pramogų pasaulyje esate daugelį metų. Ar nepavargstate nuo viso to glamūro ir netikrumo?

Aš ir glamūras - antonimai. Neįsivaizduoju, su kuo jis valgomas.

Manau, kad manyje vis dar yra vaikiško naivumo, todėl netikrumo nepastebiu.

O jei ir būnu labai pavargęs, tai geriausiai mane atpalaiduojantis dalykas yra miegas.

Aš ir glamūras - antonimai. Neįsivaizduoju, su kuo jis valgomas.

Kai kalbėjomės su Viliumi Tarasovu jis sakė: „Buvome jauni lėbautojai. Kažkada su Deivydu Zvonkumi esame atsibudę net pas Arūną Valinską.“ Švęsti grupės sėkmę mokėjote, o ar daug tokių audringų naktų buvo?

Lėbavimams daug laiko nebuvo. Bet jau kai švęsdavome, tai „iš dūšios“.

Visi esame girdėję, kad gerbėjos rašo meilės laiškus ar net numeta kelnaites atlikėjams į sceną. Galbūt turite ir jūs kokią nors istoriją, ką tokio įsimenančio yra padariusi gerbėja?

Mūsų gerbėjos visada buvo mandagios ir taktiškos, o nekultūringos bei neišauklėtos buvo kitų grupių fanės.

Ar dažnai grupės „Bavarija“ nariai susitinka? Turiu omenyje, ne darbo reikalais, o vyriškai pasisėdėti? Ar pasidalijate šeiminiais rūpesčiais, ateities planais?

Nedarbiniais reikalais beveik nebendraujame. Visi gyvename skirtinguose miestuose ir kiekvienas savuose rūpesčiuose.

Anksčiau praleisdavote daug laiko kartu. Deivydai, sakykite atvirai, dėl ko dažniausiai kildavo ginčai?

Kai per daug laiko praleidi kartu, atsiranda trintis, pradedi pyktis dėl smulkmenų. Buvo toks etapas, kai grupėje kildavo nesutarimų, tačiau kažkaip išvairavom ir pavyko išsaugoti draugystę ir darnius tarpusavio santykius.

Visi trys esate kilę iš Klaipėdos. Ar pamenate, kai pirmąjį kartą gimtajame krašte pasijautėte žinomi?

Gatvėje atpažindavo dar „Avarijos“ laikais, bet savam krašte pranašu nebūsi…

Ar jums svarbu, kad ir jūsų atžaloms Klaipėda būtų ypatingas kraštas? Galbūt čia turite ypatingą šeimos vietą?

Vaikų gyvenimas pats viską surikiuos.

Daug metų pragyvenote Vilniuje, visgi kuo gimtasis kraštas yra pranašesnis už sostinę?

Klaipėdoje gaivesnis oras ir mažesni transporto kamščiai. Ten ramu ir visada gera paskęsti toje ramybėje.

Ar jūsų vaikai, Kornelija ir Donatas, mėgsta leisti vasaras pas senelius pajūryje?

Vaikai Klaipėdoje lankosi retai, bet mėgsta šį šalies kampelį. Mano mama bando su jais bendrauti žemaitiškai, tačiau sekasi sudėtingai.

Mano vaikai Klaipėdoje lankosi retai, bet mėgsta šį šalies kampelį.

O jūsų žmonai Katažinai gera atvažiuoti į Klaipėdą?

Taip, Klaipėda jai išties patinka.

Stebėdamas ką tik suspindusias žvaigždes mūsų šalies pramogų pasaulyje, ką norėtumėte joms pasakyti? Galbūt duotumėte patarimų iš asmeninės patirties.

Norėčiau, kad kiekvienas žmogus, įžengęs į šią industriją, susipažintų su mano socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintais dešimčia šou verslo dėsnių:

1. Melo kojos trumpos, bet vaisiai saldūs.

2. Neskubėk ir būsi paskutinis.

3. Visokių būna, bet ne visokių reikia.

4. Patyčioms - taip.

5. Lenk jauną, kol medis.

6. Neduok kvailiui kelio - primušk jį bažnyčioje.

7. Talento nepragersi, bet stengtis reikia.

8. Kas dirba, tas nevalgo.

9. Nėra to blogo, kas neišeitų į eterį.

10. Paversk hobį darbu ir niekada nebeturėsi hobio.