E. komerciją išmanantis Laurynas Suodaitis apie influencerius kaip reklamos būdą: „Sekėjų skaičius dar negarantuoja auditorijos įsitraukimo“

Kalbėdamas apie šiuolaikiniu reklamos kanalus, Laurynas pastebi vieną pastarojo pusmečio tendencija, jog verslai makro-influencerius iškeičia į mažesnius, mat sekėjų skaičiai ne visuomet užtikrina auditorijos įsitraukimą.

Šį šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ pristatys tris sėkmingo verslo istorijas.

Viena jų – žinomo verslininko Lauryno Suodaičio, kuris prieš beveik metus įkūrė elektroninės komercijos agentūrą „Mercurius digital“ ir jau dabar gali džiaugtis sėkmingais rezultatais.

„E.komercijoje aktyvios patirties skaičiuoju jau penkmetį, nors įvairių projektų esu vystęs dar tuomet, kai e.komercija nebuvo madinga.

Pirma patirtis prasidėjo maisto kryptyje, į kurią su partneriais sukom, bet vėliau atėjo karantino elektroninių parduotuvių era, kada spėjom labai laiku įšokti į traukinį ir augimas buvo kosminis.

Tą pokytį reikėjo valdyti labai stipriai, sunku net šiais laikais pagalvoti apie tokį augimo greitį“, - laidoje prisimins pašnekovas.

Laurynas pripažįsta, kad kiekvienas verslininkas svajoja apie savo verslo sėkmę ir siekia pačių aukščiausių aukštumų, tačiau kuomet tai įvyksta staigiu šuoliu, iškyla nauji iššūkiai, reikalaujantys greitų sprendimų srauto valdyme.

„Kaip ir visuose versluose, kiekvienos savaitės pirmadienį atsisėdi ir pasižiūri, kur yra tavo vadinamieji „bottleneck“ ir ką turi spręsti: ar reikia pasisamdyti papildomai žmonių, ar reikia optimizuoti kaštus, o gal pačius procesus.

Tuomet dėliojiesi planą, pagal kurį ir bandai problemas spręsti“, - verslo užkulisius atskleis Laurynas.

Beveik prieš metus vyras kartu su partneriais suformavo komandą ir įkūrė elektroninės komercijos agentūrą.

Pasak pašnekovo, pandemijos laikotarpis pripratino visuomenę viską pirkti elektroniniu būdu, nuo maisto iki automobilių ar net nekilnojamojo turto, todėl ši sritis – itin paklausi.

Pradėti verslą nuo nulio Laurynui nebuvo taip baisu, mat kiti savo veiklas pradeda atsitiesdami po patirtų nesėkmių, turėdami ne tik nulį, bet ir minusą, tačiau sukauptos žinios ir srities išmanymas suteikė vyrui drąsos bei pritraukė būsimų klientų ratą.

„Jeigu pasidalint patarimu, kaip pradėt, tai tiesiog reikia vieną rytą atsikelt ir pradėt.

Pasidaryti planą, nuo ko prasideda dalykai, jeigu trūksta kompetencijos ar žinių – eit atsigert kavos su žmonėmis, kurie žino daugiau ir tas mintis mėginti sudėti į veiksmą, nes kai darai, pagauna inercija, o jeigu lieka tik mintyse – ta tinkama diena gali ir neateiti“, - tikins žinomas vyras.

Kalbėdamas apie šiuolaikinius komercijos ir reklamos kanalus, Laurynas neišvengiamai pabrėžia ir nuomonės formuotojų nešamą naudą, tačiau sako pastebintis, jog vien didelis sekėjų skaičius nebėra pagrindinis rodiklis.

Kur kas svarbiau – aktyvi ir įsitraukusi auditorija, kokią dažnai turi ne didieji, o mažesnio žinomumo influenceriai.

„Sekėjų skaičius dar negarantuoja auditorijos įsitraukimo. Yra didelių influencerių su prastais įsitraukimo rodikliais, nes žmonės seka, kad žiūrėtų, bet nei labai reaguoja, nei patys eina kažkokios informacijos ieškoti.

Efektyvumas yra itin svarbu ir paskutinius pusę metų stebim verslų bei savo klientų perėjimą nuo didelių socialinės medijos vardų prie mažesnių, nes jie turi didesnį pasitikėjimą iš sekėjų, nėra masiniai, turi siauresnį spektrą dalykų, ką jie rodo savo kanaluose“, - teigs Laurynas.

Kita laidos „Gyvenimas versle“ istorija supažindins su Kristina Birgele, kuri 16 metų dirbusi samdomą darbą, nusprendė nerti į savo nuosavą verslą ir kartu su vyru atverti baldų saloną „Mano sofa“.

Kaip sunkiausią etapą, moteris prisimena išėjimo iš tuo metu turėjo darbo sprendimą, mat atsisveikinti su mylėtu kolektyvu ir vieta buvo pakankamai sudėtinga.

„Ilgai svarsčiau ir ruošiau sau dirvą, nes įmonę įkūrėm prieš 10 metų, bet užtruko, kol nusprendėm atidaryti pirmą saloną. Pirmiausia su vyru ieškojom netradicinės vietos kur įsikurti, tada atradom „Drobės“ fabriką ir kai pasiryžom – nesigręžiojom atgal, ėmėm ir darėm.

Man reikėjo išeiti iš mylimo darbo, tą padarius aš praradau statusą, viskas „nusinulino“, bet anam darbe nebebuvo kur tobulėti, kur evoliucionuoti, todėl turėjau padaryti žingsnį“, - laidoje pasakos moteris.

Visgi, tvirti apsisprendimai nenuėjo veltui ir Kristinos atidarytas salonas įgavo dar ir renginių erdvės statusą. Nors verslo veikla – prekyba lietuviškų gamintojų baldais, o sofos yra pagrindinis asortimentas, čia rengiamos būrius lankytojų pritraukiančios meno parodos, degustacijos ir net poezijos vakarai.

„Pagrindinė veiklos sritis – baldų pardavimai ir interjeras, tačiau kai įkūrėm saloną, matėm ir antrą plotmę. Kadangi turim gražias patalpas, turėjom laisvas sienas, nusprendėm rengti tapybos ir fotografijos darbų parodas.

Kviečiau jaunus, nežinomus menininkus, o viskas išsivystė, kad jau pradėjau kviesti tuos autorius, kurie man pačiai patinka. Kartu su parodų atidarymais, renginių sritis laikui bėgant išsiplėtė ir salone esame rengę tortų degustacijas arba mano pačios labai mėgstamus poezijos vakarus“, - teigs Kristina.

Trečioji laidos istorija kvies atsigręžti į gimtąjį Lietuvos kraštą, kurio kulinarinį paveldą puoselėja jau daug metų Vilniuje veikiantis šeimos restoranas „Senoji trobelė“. Čia svečiai gali pasivaišinti ypatingais patiekalas – nuo seniausio lietuviško paveldo receptų iki bajoriškos virtuvės šedevrų.

„Maitinimo versle dirbu jau virš 30 metų, kai dar studijų laikais, būdamas padavėju-barmenu, gavau pasiūlymą dirbti kruiziniame laive.

Pakeliavus po pasaulį, teko susipažinti po skirtingomis kultūromis, su skirtingais svečiais, tačiau taip užgimė noras kitus žmones supažindinti su mano gimtuoju kraštu, su lietuviška kultūra.

O geriausia pažintis – per maistą. Savo šaknimis labai didžiuojuosi, jos kilusios iš bajorų giminės, tai simbolizuoja ir restorane kabantys mano šeimos herbai“, - laidoje pasakos restorano šeimininkas Jurijus Marševskij.

Autentiškame pastate įsikūrusi „Senoji trobelė“ tiek savo eksterjeru, tiek interjeru mena skirtingus Lietuvos laikotarpius.

Čia viskas primena it muziejų: lubų puošyba, rankų darbo detalės, Žalgirio mūšio paveikslas, lietuviško kaimo įspūdį kurianti terasa, didikų rūmus primenanti salė ir net darbuotojų apranga, kuria rūpinasi šalies tautodailininkai.

Tačiau be visa to, svarbiausias akcentas – patiekalai, kurie ruošiami pagal kruopščiai parengtas receptūras.

„Patiekalai ruošiami pagal tradicinius receptus, nuo grūdėtos duonos iki žvėrienos patiekalų. Tai yra mūsų paveldas, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Klientų turime daug ir įvairių, tiek vietiniai užsuka, tiek turistai, verslo srities atstovai atveža čia savo partnerius.

Aš pats asmeniškai esu spaudęs ranką ne vienos šalies prezidentui bei ambasadoriui, tačiau netikėčiausia viešnia – britų aktorė Helen Mirren“, - teigs pašnekovas.

„Gyvenimas versle“ – jau ketvirtąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. 

Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.