Eligijus Masiulis savo bylą sieja su pastangomis gauti Šveicarijos banko klientų iš Lietuvos sąrašą
(4)Apie tai buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, eksministras pasakoja ką tik pasirodžiusioje prisiminimų knygoje „Baltas apykakles prasegus“.
Jis teigia apie 2015 metais finansų pasaulį sudrebinusio „Swiss Leaks“ skandalo sąsajas su Lietuva išgirdęs iš pažįstamo.
Šis užsiminęs, kad tarp nutekintų Šveicarijos banko „HSBC Geneva“ klientų pavardžių yra ir įtakingų Lietuvos piliečių – politikų, valdininkų, teisėjų, teisėsaugos atstovų, verslininkų, ir jį netrukus ketinama perduoti Lietuvai.
Minimas skandalas atskleidė, kaip britų bankas HSBC, ypač per padalinį Šveicarijoje, padėjo turtingiems klientams iš viso pasaulio slėpti milijardus dolerių mokesčių rojuose.
E. Masiulis knygoje rašo dėjęs nemažai pastangų gauti „HSBC Geneva“ klientų lietuvių sąrašą prieš artėjančius Seimo rinkimus 2016 metais.
Anot ekspolitiko, šis sąrašas galėjo „išsiūbuoti valstybės laivelį“ ir būti naudingas politiškai Liberalų sąjūdžiui.
„Nebepamenu, ką tą dieną dar veikiau, kokiuose renginiuose kalbas sakiau ar su kuo buvau susitikęs.
Galvoje sukosi mintys apie ryte apkalbėtą sąrašą: „Įdomu, kokie politikai tame sąraše, kokios jų Šveicarijos banke sukauptos sumos. Iš kur jie jas gavo?
Akivaizdžiai, nenorėjo, kad Lietuvoje kas nors žinotų apie jų turimus pinigus. O greičiausiai gal ir tie pinigai neaiškiais būdais pas juos pateko.
Tada nusprendė pasinaudoti šimtmečius gyvuojančia konfidencialia ir patikima šveicariška bankininkyste“, – tvirtino buvęs politikas.
„Artėja Seimo rinkimai. Jeigu pavyktų sužinoti politikus, kurie yra tame sąraše, tai būtų labai geras koziris rinkimų kampanijoje. Tikėtina, kad ten yra buvusių ir esamų parlamentarų, merų, ministrų, o gal net premjerų su valstybės vadovais“, – svarstė E. Masiulis.
Pokalbis su Bradausku
Eksministras pasakojo apie minėtą sąrašą teiravęsis tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko.
Pasak E. Masiulio, šis pripažino girdėjęs apie sąrašą, bet jo nematęs. D. Bradauskas esą pranešė, kad „mūsų valdžia ką tik neseniai gavo.
Viskas labai tyliai, po devyniomis spynomis. Patyliukais į FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą – BNS) jis dabar atiduotas.“
Mokesčių inspekcijos viršininkas neatmetė, kad vėliau ir jo vadovaujamai įstaigai bus perduota patikrinti, ar Šveicarijos banko sąskaitų turėtojai nenuslėpė mokesčių.
Dabartinis parlamentaras D. Bradauskas prisiminė 2015 metais vykusį pokalbį su tuometiniu Seimo nariu iš opozicijos E. Masiuliu.
„Taip, iš tikrųjų buvo, Eligijus Masiulis lankėsi pas mane, o ar kalbėjome apie tuos sąrašus, ar nekalbėjome, šito aš tikrai neprisimenu“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo narys.
D. Bradausko teigimu, jis tuomet susitikinėjo su visų partijų atstovais, siekdamas pristatyti savo idėją dėl „Sodros“ finansavimo šaltinių peržiūrėjimo.
Pasak buvusio Mokesčių inspekcijos vadovo, vėliau VMI tą klientų sąrašą gavo ir nieko įdomaus jame nerado.
„(...) buvo tokie gandai apie tuos sąrašus, mes iš tikrųjų paskui gavome tą sąrašą ir ten nieko nebuvo. Ten nebuvo jokių politikų, nieko, ten tas sąrašas tuščias buvo“, – sakė D. Bradauskas.
„(...) politikų tikrai nebuvo. Ta informacija, nežinau iš kur, tikrai ne iš manęs, bet ji spaudoje vaikščiojo“, – teigė jis.
Klausimas Butkevičiui
Naujienų portalo „15min“ su partneriais užsienyje prieš dešimtmetį atliktas tyrimas parodė, kad nutekėjusioje informacijoje apie HSBC Šveicarijos padalinio klientus figūravo buvęs „Snoro“ banko akcininkas Vladimiras Antonovas, kuris turėjo mažiausiai tris sąskaitas, taip pat jau miręs Medicinos banko pagrindinis akcininkas Saulius Karosas.
Tuo metu VMI tada skelbė, kad sąskaitų minimame banke turėjo keliasdešimt Lietuvos mokesčių mokėtojų, bet tarp jų nebuvo tuometinių Seimo ar Vyriausybės narių.
BNS rašė, kad 2016 metų vasarį E. Masiulis teiravosi tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus, ar jam žinoma, kad VMI yra gavusi duomenis apie 150 Lietuvos piliečių, turinčius sąskaitas Šveicarijos bankuose, tarp kurių yra ir politikų. A. Butkevičius atsakė tokios informacijos neturintis ir nesantis tikras, kad tokia informacija jam turėtų būti teikiama.
Šią savaitę išleistoje knygoje E. Masiulis savo domėjimąsi minėto banko klientų sąrašu sieja su prieš jį 2016 metais pradėtu ikiteisminiu tyrimu.
Buvęs politikas teigia, kad Palangoje buvo sutaręs susitikti su buvusiu FNTT darbuotoju, tuomet jau pensininku.
„Jis man turėjo perduoti šveicariško sąrašo kopijas ir šūsnį papildomos medžiagos, kuri buvo jau atlikto mokestinio patikrinimo dalis.
Tiek ilgai, kaip koks Mozė, keliavau link savo užsibrėžto tikslo. Ir jis buvo jau visai netoli. Jį skyrė tik keletas dienų iki savaitgalio ir 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Palangos“, – tvirtina E. Masiulis.
„Ketvirtadienio ankstyvą rytą, savaitei persiritus į antrą pusę, rinkiminės išvykos į pajūrį išvakarėse, į mano buto duris pasibeldė svetimi žmonės...“, – teigia jis, turėdamas galvoje teisėsaugos pareigūnus.
Buvęs politikas ir dabar įsitikinęs, kad tikrasis sąrašas paslėptas giliai stalčiuose.
„Žinodamas, kad toks sąrašas jau dešimt metų yra Lietuvoje ir liko nugesintas aukščiausių valstybės institucijų stalčiuose, šiandien supranti, kad „kuro čekiukų sąrašas“ yra menkniekis ir banalybė.
O gal pakaitalas tam, kad garas būtų išleistas, o žmonių akys būtų nukreiptos į nereikšmingus dalykus. Visi prožektoriai scenoje sujungti į skurdžią politikų spintelę, o didžiulis seifas su maišais pinigų po šiai dienai skendi visiškoje tamsoje“, – rašoma knygoje.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, buvęs susisiekimo ministras, buvęs Seimo narys E. Masiulis nuteistas už kyšininkavimą, jam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Jos terminas sueina 2029 metų gegužės pabaigoje.
Šioje byloje taip pat nuteisti buvę Seimo nariai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis bei trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG grupė“. Jiems iš viso skirta apie 1,8 mln. eurų baudų.
Rašyti komentarą