Emocijas išreiškė tapydama jūrą

„Jūra nubangavo iki Vilniaus“, – šmaikštavo mokytoja, kuriai ši paroda – šeštoji personalinė, tačiau pirmoji, surengta mūsų šalies sostinėje.

O ir „Dūmų fabrikui“ atstovaujanti Greta Zakarevičienė, pristatydama autorę per parodos atidarymą, kurį lydėjo muzikinis Sigito Sagos pasirodymas, paminėjo, kad B. Česnauskienės marinistinė paroda yra pirmoji, atkeliavusi pas juos į minimalistinę, erdvią, šviesią renginių aplinką iš pajūrio krašto.

Paroda žiūrovus nukėlė į vandens stichijos pasaulį – Baltijos jūros bangas ir Atlanto vandenyno bangas Portugalijos pakrantėse.

Portugalija, kaip ir marinistinė tema, dailininkės kūryboje atsirado neatsitiktinai. „Tai yra tarsi mano šeimos prieraišumo ir žavėjimosi vandens stichijomis tęsinys. Kai dar buvo vaikas, savo sūnų Roką lydėdavau į vandens sporto – buriavimo – treniruotes.

Šiandien sūnus ir paveikslų herojus, jau subrendęs jaunuolis, sklando ne tik Baltijos jūros, bet ir Portugalijoje, Atlanto vandenyno bangose, – dailininkė neslėpė, kad ją žavi paslaptingas ir užburiantis vandens pasaulis, tuo pačiu – ir vaiko drąsa, polėkis. – Ir dar – kai gyveni netoli jūros, nenuostabu, kad ji tampa kūrybos įkvėpimo šaltiniu.“ 

Ekspresyvius monumentalius jūra ir vandenynu kvėpuojančius paveikslus B. Česnauskienė tapo mišria technika: darbų autorė klasikinę tapybą papildė ne tik dekoravimo glaisto, nuvarvėjimų, pataškymų fragmentais, bet ir akrilo liejimo taip vadinamąja „pouring“ technika, kas suteikia laisvės platiems potėpiams, koloritui, spalvos tonų santykiui, šviesos ir šešėlių žaismui, žinoma, ir eksperimentams.

„Kai kuriuose paveiksluose įterpiau ir lesiravimo technikos fragmentų, panaudojau akvarelinius pieštukus, laką, kad galėčiau išgauti skaidrumo, gilumo, niuansų įspūdį“, – pripažino darbų autorė, neslėpdama, kad jai visada norisi eksperimentuoti, atrasti ir drąsiau išreikšti save. 

Per parodos atidarymą B. Česnauskienės kūrybą pristačiusi dailininkė Inga Šmitienė ir parodos pristatymo teksto autorė Aurelija Daugėlienė pripažino, kad mišri darbų tapymo technika yra tinkama jūros ar vandenyno teikiamoms emocijoms išreikšti, kai vanduo, bangos – nuolat besikeičiančios ir nenuspėjamos, o dailininkės pastangos vaizduojant bangas perteikti darnią visumą – susiliejimą, perėjimus, sintezę – dar palieka vietos ir žiūrovo fantazijai. 

B. Česnauskienės kūrybinis kelias prasidėjo nuo savęs ieškojimų piešiant, kuriant grafiką, kol mokytoja surado tapybą.

Kūrinių motyvai – nuo gėlių, ypač mėgstamų bijūnų, iki peizažų, galiausiai – iki marinistinių paveikslų, pasirenkant patį įvairiausią jų formatą – nuo mažų iki didelių.

Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vyrauja meninė priešpriešų idėja: jūros, vandenyno emocijos – piktos ir ramios, stiprios ir švelnios, artėjančios kranto link aukštėja ir stiprėja, kol pagaliau ištykšta, išsilieja, palikdamos pėdsaką paplūdimyje. 

„Jūros platybių grožis, krantą skalaujančios bangos, putoto pakrantės, gaivus jūros kvapas, vėjas – visa tai mane traukia nuo mažens. Bangų keterų galybė ir grožis, regis, pakerėjo mane, kaip ir kitus dailininkus.

Man patinka marinistų Edvardo Malinausko, Povilo Dirgėlos kūryba – iš jos galima daug pasimokyti, tačiau vis dėlto kiekvienas dailininkas jūrą perteikia savaip. Ne išimtis – ir aš“, – kalbėjo B. Česnauskienė, kuriai bangų mūša – tai vidinio triukšmo tramdytoja, nuo kurios visada sugrįžti kitoks: ramesnis ir stipresnis, galintis pildytis kasdienybėje. – O ir vanduo yra vienas esminių Kūrinijos pamatų, todėl nenuostabu, kad vanduo veikia mus visus.“