Profesionali šokėja bei šokių mokytoja Kristė Daukšienė yra apžavėta flamenko
(1)Kada ir kaip pradėjote šokti?
Šoku jau seniai, nuo darželio. Iš pradžių šokau sportinius šokius pas Tomą Petreikį. Po kelerių metų patirties dažniausiai vaikams pasiūlo pradėti tuo užsiimti profesionaliai.
Sportiniams šokiams reikia labai daug pinigų, o mano šeima tuo metu neturėjo tokių finansų.
Vėliau, pradinėse klasėse, pradėjau lankyti modernius šokius kolektyve „Šokantys garsai“.
Atėjo paauglystė, tada nusprendžiau viską mesti, nes labai norėjau gyventi paauglišką gyvenimą be rūpesčių.
Tada 17 metų pirmą kartą pabandžiau flamenko. Nuėjau į pirmą nemokamą pamoką ir man iškart pasidarė aišku, kad čia yra mano pašaukimas.
Mano galvoje taip stipriai užsifiksavo šis tikslas, kad aš daugiau apie nieką kitą negalėjau galvoti.
Kodėl pasirinkote flamenko? Kuo šis šokis taip išsiskyrė, kad pasirinkote būtent jį?
Neįsivaizduoju. Manęs šio klausimo jau yra klausę ir vis dar neturiu tikslaus atsakymo. Aš paprasčiausiai jaučiau vidinį jausmą, kad aš noriu tai daryti.
Tai tikrai nebuvo todėl, kad muzika, apranga ar kažkokie šokių judesiai patiko, nėra jokio logiško paaiškinimo.
Greičiausiai visa tai nutiko iš intuicijos. Mes vis pajuokaujame, kad aš gal praeitame gyvenime buvau flamenko šokėja. Aš taip pat nuo paauglystės nežmoniškai norėjau Ispanijoje gyventi, 14 metų jau žinojau, kad gyvensiu būtent Ispanijoje.
Mes vis pajuokaujame, kad aš gal praeitame gyvenime buvau flamenko šokėja.
Ką veikėte baigusi mokyklą?
Aš nelabai žinojau, ką noriu veikti toliau. Man stigo drąsos ir didesnio padrąsinimo iš šeimos.
Pamenu, dar nuo darželio laikų galvodavau, kad noriu stoti į aktorinį, nes labai mėgau sceną, tačiau manęs niekas nemotyvavo.
Vėliau pagalvojau, kad aš visgi noriu stoti į turizmą, nes man labai patiko keliauti.
Juokingas argumentas, visiškai nepagrįstas sprendimas. Į Švediją išvykau studijuoti tarptautinę turizmo vadybą ir ten baigiau bakalaurą.
Vėliau pasirinkau magistrą, turizmo ir tvarumo, tačiau neparašiau magistro darbo, nes jau buvau išsikrausčiusi gyventi į Ispaniją.
Tad nutraukiau studijas ir Ispanijoje pradėjau profesionaliai mokytis flamenko ir dirbti.
Kodėl išvykote į Ispaniją?
Į Ispaniją išvažiavau, nes turėjau galimybę atlikti praktiką magistro studijų metais.
Praktikai buvo skirta pusė metų. Iš tikrųjų aš visiškai nenorėjau to magistro, dar prieš jį buvau sugalvojusi išvažiuoti į Madridą ir ten pradėti šokti flamenko.
Bakalauro studijų metais su „Erasmus+“ programa buvau išvažiavusi į Madridą pusmečiui, ten pradėjau daugiau mokytis flamenko šokį. Po mainų programos grįžau, parašiau bakalaurą.
Galvojau, kad išvažiuosiu į Madridą gyventi, mokytis flamenko, ten susirasiu darbą ir nereikės studijuoti magistro, tačiau daugelis nebuvo patenkinti mano sprendimu ir visgi įkalbėjo mane studijuoti.
Kai esi jaunas žmogus ir neturi nuolatinio pajamų šaltinio, tu ne visada gali savarankiškai tokius sprendimus priimti. Tad išvažiavau į Ispaniją atlikti praktiką ir tikrai žinojau, kad po jos nebegrįšiu.
Labai gerai pamenu pirmą dieną Ispanijoje. Pasidėjau daiktus bute ir pirmas dalykas, kurį padariau - nuėjau į flamenko šokių mokyklą pas mokytojus, su kuriais norėjau dirbti.
Kodėl visgi grįžote į Lietuvą, jei taip patiko Ispanijoje?
Aš maniau, kad Ispanijoje gyvensiu visą gyvenimą. Į Lietuvą aš planavau grįžti trumpam. Čia grįžau, kai prasidėjo pandemija ir man pasidarė nebesaugu Ispanijoje.
Aš jau buvau tame etape, kai visiškai galėjau užsidirbti tik iš šokių. Prasidėjo daug koncertų, tuo metu dar šokdavau gatvėje.
Sevilijoje labai populiaru jauniems šokėjams šokti gatvėje ir užsidirbti.
Gatvėje šokome ne iš blogo gyvenimo, ten tai yra normali studentų kultūra, gatvėje atlieka pasirodymus su savo trupe ir vėliau vakare pasirodo koncertuose.
Kai prasidėjo pandemija, viską Ispanijoje uždarė. Nebuvo galima nei gatvėje pasirodyti, nei koncertų organizuoti, nebuvo galima net į pamokas vaikščioti.
Mane truputį tai neramino. Aš pagalvojau, kad trumpam sugrįšiu į Lietuvą, pabūsiu ir išvažiuosiu vėl. Bet jau nebegrįžau.
Tikriausiai pagrindinė priežastis yra ta, kad Lietuvoje sutikau savo vyrą. Dabar jau ketverius metus esu Lietuvoje, nors planavau visą gyvenimą gyventi Ispanijoje.
Papasakokite plačiau apie flamenko kilmę.
Flamenko yra reklamuojamas kaip Ispanijos paveldas. Jis netgi yra pripažintas kaip UNESCO nematerialus paveldas.
Nors flamenko reklamuojamas kaip Ispanijos produktas ir kultūra, iš tikrųjų tai nėra visiškai taip.
Flamenko susiformavo iš kultūrų maišaties. Tai reiškia, kad flamenko šokį formavo romai, keliavę iš įvairių šalių link Ispanijos.
Taip pat afrikiečiai bei Pietų Amerikos gyventojai. Iš visos šios maišaties susiformavo galutinis produktas - flamenko.
Faktas, kad flamenko yra visiškas romų palikimas, kadangi flamenko, kokį turime šiandien, dainos, jų intonacija, istorija yra kilę iš romų.
Kuo flamenko išsiskiria iš kitų šokių?
Flamenko iš kitų šokių išsiskiria kojų išmušimo technika, kai šokama kojomis trankant žemę naudojant skirtingus ritmus, technikas. Taip pat tai yra individualus šokis, jis nėra porinis.
Flamenko pagrindinis akcentas - būtina improvizacija. Jei esi pasiekęs profesionalaus šokėjo lygį, turi gebėti improvizuoti ant scenos.
Kelios minutės prieš pasirodymą susitinki su žmonėmis, su kuriais tą dieną turėsi dirbti: su dainininku, gitaristu. Pasakai, kokiu stiliumi šoksi, ir paaiškini struktūrą.
Yra pagrindinės gairės, kurias turi mokėti, o visa kita yra improvizacija. Flamenko šokiui yra būtina gyva muzika, gyvai dainuojantis dainininkas, gitaristas ir žmogus, kuris ploja. Šis žmogus yra kaip virtuozas, jis palaiko ritmiką viso pasirodymo metu.
Kaip atrodydavo jūsų diena Ispanijoje?
Intensyviai. Dabar, kai sveiku protu pagalvoju, tikrai nebegalėčiau sugrįžti prie tokio ritmo, kuriuo gyvenau. Turėdavau atsikelti anksti ryte, kadangi lankydavau flamenko pamokas.
Be sustojimo šokdavau nuo 9 valandos ryto iki 13 valandos dienos. Flamenko šokau ne vienoje mokykloje, tad po vienos pamokos atsisėsdavau ant dviračio ir nuvažiuodavau į kitą mokyklą.
Dabar, kai sveiku protu pagalvoju, tikrai nebegalėčiau sugrįžti prie tokio ritmo, kuriuo gyvenau.
Dažnai net neturėdavau laiko apsiprausti, tad arba kriauklėje apsiprausdavau, arba šlapiomis servetėlėmis. Po to bėgdavau į darbą.
Ispanijoje yra populiaru pradėti darbą vėliau. Dirbdavau dažniausiai iki 10 valandos vakaro, turėdavau pietų pertrauką, bet ir per ją važiuodavau iki studijos treniruotis pati. Pavalgyti spėdavau tik darbo vietoje.
Aš tokiu ritmu gyvenau penkerius metus, todėl labai stebiuosi, kad aš vis dar gyva, nes tikrai nežmoniškai intensyvi rutina. Vėliau aš sumažinau darbo laiką, nes pradėjau gauti didesnį uždarbį už šokius.
Dar vėliau nusprendžiau išeiti iš darbo, nes pamačiau, kad sugebėsiu užsidirbti iš šokių. Beje, daugiausiai uždirbdavome iš gatvės pasirodymų.
Ar teko koncertuoti Lietuvoje?
Lietuvoje dar nekoncertavau nė karto. Jei norėčiau koncertuoti čia, reikėtų daryti su garso įrašu, o man šokti su garso įrašu yra svetima. Lietuvoje nėra nei dainininkų, nei gitaristų, kurie būtų išmokyti akompanuoti flamenko šokiui.
Tokių artistų mes Lietuvoje dar neturime, bet labai tikiuosi, kad atsiras. Tai būtų neįkainojamas Lietuvos turtas.
Kaip atrodo flamenko šokėjo apranga?
Vyrai dažniausiai vilki kostiumus, kelnes, švarkus, marškinius ir dažnai skarelę ant kaklo užsiriša. Jiems daug nereikia. Ispanijoje mano mokytojas juokaudavo, kad vyrai gali nueiti į bet kurią parduotuvę, ten nusipirkti kostiumą ir šokti.
Moterų kostiumai reikalauja tikrai nemažai išlaidų. Dažniausiai moterys šoka su ilgomis suknelėmis arba sijonais, iki kojų apačios. Vilki marškinėlius, dažniausiai pūstomis rankovėmis, tačiau galima įvairiai.
Prijuostę arba skarelę užsiriša, plaukuose visada yra gėlės, dažniausiai dirbtinės. Būna šokėjų, kurie domisi flamenko istorija ir mėgsta įsidėti tikras gėles, pavyzdžiui, gvazdikus ir netgi rozmarino šakelę.
Kur vyksta jūsų šokių pamokos Lietuvoje?
Klaipėdoje, čia aš turiu nuolatinę grupę. Čia yra mano pirmoji grupė, kurią aš mokau reguliariai.
Taip pat važinėju po visą Lietuvą ir vedu seminarus įvairiose mokyklose, stovyklose ir panašiai, bet reguliarias pamokas vedu tik Klaipėdoje, o į tai iš tikrųjų reikia investuoti daug žinių ir laiko.
Ką turi žinoti žmogus, norintis pradėti šokti flamenko šokius?
Visų pirma flamenko yra nelengvas šokis, jo tikrai neišmoksi per kelis mėnesius ir negalėsi koncertuoti. Jei įdėsi daug pastangų, po metų gal ir galėsi vieną šokį parodyti, turiu omenyje Lietuvoje, nes Ispanijoje pamokos daug intensyvesnės.
Antra, flamenko yra sunkus šokis, nes išmokti kojų techniką ir visą ritmiką yra daug pastangų reikalaujantis darbas.
Reikia nežmoniškai daug klausyti flamenko muzikos, nes jei neišlavinsi klausos ir nemokėsi skirtingų stilių flamenko dainų, bus labai sunku šokti. Tai užtrunka ilgai, kol smegenys supranta visai kitokias ritmikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą