Vaistinė veikė Šilutės rajone, Katyčių miestelyje. Name, kuriame močiutė ir gyveno, viename gale buvo įrengta vaistinė, kurioje vaistai buvo ne tik parduodami, bet ir gaminami.
Tad Greta iki šiol prisimena, kaip su kitais pusbroliais ir pusseserėmis smalsiai apžiūrinėdavo vaistinėje esančią laboratoriją, joje sudėliotus specifinius indus.
„Mums didžiausias malonumas buvo, kad močiutė nedrausdavo lakstyti po vaistinės patalpas. Antrame aukšte būdavo sudėti stikliniai indai su įvairiais milteliais, skysčiais, taip smalsu būdavo juos apžiūrėti“, - prisimena natūralios kosmetikos gamintoja ir džiaugiasi, kad jai pavyko išsaugoti vaistinės baldus, svarstykles, vaistams grūsti skirtą grūstuvę, pipetes, indus. Ant kai kurių iš jų išliko ir jos močiutės ranka rašyti užrašai.
Vietą Gretos ir Tado Račkauskių namuose rado ir sena medinė vaistinės iškaba. Pora sugalvojo, kaip jį pritaikyti įrengiant valgomajame šviestuvą. O namų koridorių puošia įspūdinga komoda, kurioje įmontuoti mažyčiai vaistinės spintelėje buvę stalčiukai.
Kiekvienas išsaugotas daiktas Gretai labai brangus ir mintimis nukelia į tuos laikus, kai močiutė dar buvo kartu.
Greta prisimena, kad močiutė viską suspėdavo - ir virtuvėje sukiotis, ir į vaistinę nubėgti aptarnauti atėjusių pirkėjų.
„Ji buvo labai šiltas ir jautrus žmogus. Aš ją prisimenu nuolat besišypsančią. Man atrodė, kad ji buvo labai laiminga“, - prisimena Greta.
Senelis buvo bitininkas, augino bites, bet anksti pasimirė. Jiedu augino tris vaikus, vienas jų - Gretos tėtis.
Kai močiutė išėjo į pensiją, buvo uždaryta ir vaistinė, tad ilgą laiką jos patalpos stovėjo nenaudojamos.
„Kai močiutė prieš keletą metų iškeliavo Anapilin, ilgą laiką galvojome, ką daryti su likusiu pastatu, ir priėmėme sprendimą parduoti. Žinoma, prieš tai ir gyvenamąsias, ir vaistinės patalpas reikėjo išvalyti. Pamenu, kaip mano artimieji keistai žiūrėjo į mane, kai aš nusprendžiau senus, kinivarpų suvarpytus vaistinės baldus ir medicininius indus išsaugoti. Bet man tai buvo labai brangi relikvija. Nors galvoje dar net nekirbėjo “Vilhelmo levandų„ projektas, žinojau, kad tikrai sugalvosiu, kur juos panaudoti“, - pasakoja Greta.
Vaistinės spintos, stalai ir net senovinis kasos aparatas nukeliavo į Gretos tėčio, kuris yra architektas, dirbtuves. Su tėčio pagalba Greta pati tuos baldus restauravo.
„Užtrukau visą tamsųjį sezoną. Nuo rudens iki pavasario, kadangi galėjau dirbti tik laisvu po darbo metu ir savaitgaliais“, - paaiškino.
Užtat dabar užsukus į Gretos ir jos vyro Tado namuose įrengtą levandų kambarį - taip pati kūrėja vadina darbo studiją - apima malonus jausmas, žvelgiant į dailiai surikiuotas iš vaistinės likusias vertybes. Studijoje tvyranti maloni atmosfera tarsi nukelia į tuos laikus, kai Katyčių miestelio vaistininkė Justina Augaitienė sukiodavosi savo vaistinėje ir gamindavo pirkėjų užsakytus vaistus.
O Greta gali džiaugtis, kad šitokiu būdu jai kasdien pavyksta tiesiogiai prisiliesti prie močiutės atminimą saugančių relikvijų. Moteris net neabejoja, kad jos naujai atrastas hobis - natūralios, vonios ritualams skirtos kosmetikos gamyba - vaikystėje vaistinėje regėtų ir išjaustų pojūčių išdava. Greta visada žavėdavosi matydama, kaip močiutė pati gamina vaistus, tad dabar nors šiek tiek prie šito prisiliečia ir pati, nes natūralios kosmetikos gamyboje taip pat reikalingos chemijos ir botanikos žinios.
„Daugelis iš vaistinės likusių indų, pipečių dabar stovi tik kaip dekoracijos. Kartais didesnį stiklinį indą panaudoju kaip vazą gėlėms pamerkti, bet kaskaskart save akylai prižiūriu, kad tik nesudaužyčiau. O štai buvusią vaistų grūstuvę naudoju gana dažnai gamindama natūralią kosmetiką. Ji labai gera“, - pasakojo Greta.
Darbo studija džiugina ne tik ją pačią, bet ir jos tėtį bei kitus artimuosius, nes ir jie gali tiesiogiai prisiliesti prie savo mamos darbo įrankių, prisėsti prie stalo ar spintelių, prie kurių ji dirbdavo.
„Visiems labai gera, kad šie daiktai dar tęsia savo gyvenimo istoriją“, - džiaugiasi moteris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą