Ištekėjo už princo, o vėliau pabėgo su smuikininku: skandalingosios Belgijos princesės Claros istorija
Clara gimė 1873 metais Amerikos mieste Detroite, o jos istoriją savo „Instagram“ platformoje (@history_with_amy) papasakojo istorikė bei rašytoja daktarė Amy Boyington.
Ji buvo vadinamojo Mičigano „geležies karaliaus“ dukra. Kai 1875 metais tėvas mirė, Clarai buvo vos dveji metai, tačiau jis paliko jai milžinišką palikimą – 3 mln. dolerių.
Tuo metu britų ir Europos aristokratija dažnai valdė daug žemių, tačiau jiems trūko grynųjų pinigų, todėl amerikiečių „dolerių princesės“ (neoficialus turtingų JAV paveldėtojų pavadinimas 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje) buvo itin geidžiamos nuotakos. Claros motina susitarė dėl dukters santuokos, kai mergaitei buvo vos 16 metų.
1890 metais ji ištekėjo už Belgijos princo Josepho de Caramano-Chimay ir tapo de Chimay princese. Mergina persikėlė į Belgiją pas vyrą, kuris buvo dvigubai už ją vyresnis. Dalį savo turto Clara skyrė jo pilies restauravimui, taip pat porai gimė du vaikai.
Tačiau, nepaisant šios tariamai pasakiškos pabaigos, Clara jautėsi nelaiminga. Belgijos aukštoji visuomenė jai atrodė „dusinanti“. Ji nekentė griežtų etiketo taisyklių ir kartą pasakė, kad nedaug Amerikoje užaugusių moterų gali jaustis tikrai laimingos aukštojoje Europos visuomenėje. Clara ne tik nuobodžiavo – ji jautėsi socialiai izoliuota.
Lūžis jos santuokoje įvyko apie 1896 metus, kai ji kartu su vyru vakarieniavo viename Paryžiaus restoranų. Ten ji sutiko Rigo Jancsi, garsų vengrų smuikininką. Pasak legendos, Clara jį įsimylėjo akimirksniu – tiek stipriai, kad tų pačių metų gruodį nusprendė su juo pabėgti.
Kaip galima nuspėti, tai sukėlė tikrą skandalą Europos visuomenėje. Jos poelgis buvo suvoktas kaip visiškas jos klasės normų ir visko, ko iš jos buvo tikimasi, pažeidimas. Jau kitų metų sausį ji oficialiai išsiskyrė. Iš moters buvo atimtas titulas, nors daugelis ir toliau ją vadino princese. Taip pat ji buvo teisiškai atskirta nuo savo vaikų – faktiškai dėl šios meilės ji paaukojo galimybę būti šalia jų.
Tačiau Clara buvo nepalenkiama. Ji sakė: „Aš mečiau jiems iššūkį, kaip visą gyvenimą mečiau iššūkį visiems. Man užtenka. Norėjau būti laisva“. Ji ištekėjo už Rigo ir nusprendė pragyvenimui užsidirbti pasirodymais scenoje.
Clara specializavosi poses plastiques srityje – tai savotiški „gyvieji paveikslai“, kai artistai atkurdavo sceną ar kompoziciją sustingdami tam tikromis pozomis. Ji pasirodydavo vilkėdama labai aptemptą triko, primenantį šiuolaikinį leotardą (tai aptemptas elastingas kostiumas, glaudžiai priglundantis prie kūno, paprastai dengiantis liemenį, kartais turintis rankoves, bet neturintis kelnių dalių. Jis dėvimas šokio, baleto, gimnastikos, cirko pasirodymų metu ar scenoje).
Savaime suprantama, tai šokiravo aukštuomenę ir piktino konservatyvius sluoksnius. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II net uždraudė į savo šalį įvežti bet kokias jos nuotraukas pareikšdamas, kad jos yra „neraminamai gražios“.
Vėliau Clara išsiskyrė ir su antruoju vyru, o vėliau ištekėjo dar du kartus. Ji nuolat šokiravo visuomenę, bet visada ėjo savo keliu.
Clara Ward mirė Italijoje 1916 metų gruodį, būdama vos 43 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą