„Jei kas pamatys – būsi palaidota“: vyro žodžiai Editą Mildažytę paskatino gyvenimo pokyčiams

Ši tema laidoje nuskambėjo neatsitiktinai. Tuo metu, kai Edita svečiavosi joje, viešojoje erdvėje buvo plačiai aptarinėjamas kitas panašus incidentas, kai prie vairo pareigūnams įkliuvo visuomenėje gerai žinomas žmogus.

Nenuostabu, kad tokiais atvejais neretai prisimenamos ir kitų garsių žmonių istorijos, tarp jų – ir E. Mildažytės. Tačiau pati moteris sako dėl praeities sau galvos nebekvaršinanti – tai, kas įvyko, ji laiko skaudžia, bet svarbia gyvenimo pamoka.

Nors šiandien apie tą laikotarpį ji kalba ramiai ir net su humoru, pradžioje, prisipažįsta, buvo visko. Žurnalistė su šypsena pasakojo net svarsčiusi įvairiausius karjeros scenarijus.

„Buvau apsvarsčiusi galimybę turguje kepti kotletus, prisiekiu. Tik tiek, kad aš pagalvojau, kad aš juos kepsiu geriausiai Vilniuje“, – juokavo Edita.

Prisimindama ir visuomenės reakciją po incidento, ji sako labiausiai nustebusi ne dėl pasmerkimo, o dėl kai kurių kolegų elgesio.

„Mane nustebino tik vienas dalykas – kolegų piktdžiuga. Daugiau niekas. Buvo labai daug tų, kurie, taip sakant, čiuožė ant to haipo, ir visaip gaudė jį, sakydami, kad jiems truputį nepatogu, bet jie vis tiek tuo pasinaudos. Na, kita vertus, tai yra labai žmogiška. Gal ir nėra kuo čia stebėtis“, – kalbėjo ji.

Pasak E. Mildažytės, pats incidentas nebuvo tai, kas iš esmės apvertė jos gyvenimą. Kur kas didesnę reikšmę turėjo sprendimai, kuriuos ji priėmė po jo.

Žurnalistė atvirai papasakojo, kaip susidėliojo savo gyvenimą iš naujo, kokias išvadas padarė ir kokį pažadą davė sau.

„Bendrai, paprastai šnekant, tai nieko čia nenutiko. Niekas nežuvo, niekas nenukentėjo, jokios avarijos nebuvo padaryta ir taip toliau. Kad mane pagavo apsvaigusią – nėra čia kuo didžiuotis, bet tokių per metus pagauna 3200. O kiek nepagauna? Kitaip sakant, tai nebuvo kažkoks įvykis, kuris turėtų apversti tavo gyvenimą. Viskas, kas įvyko po to, turėjo apversti mano gyvenimą.

Objektyviai šnekant, mes su Sauliumi kartą susėdome ir jis man labai ramiai pasakė: Edita, jeigu kas nors tave pamatys arba nufotkins su alkoholinio ar nealkoholinio vyno taure, tu esi palaidota. Sakiau: gerai, viskas. Nuo tos dienos aš nebevartoju alkoholio ir dabar jo visiškai net nepasigendu, pamirštu.

Visai esu tuo patenkinta. Visada galiu vairuoti, visada turiu galimybę daryti tai, ką aš noriu, nėra jokių apribojimų ir laiko planavimo pagal tai, kad vakarėlyje tu gal išgersi vyno ar kažko ir negalėsi ko nors. Tai – tik vienintelis dalykas, kuris pasikeitė. Ir pasikeitė požiūris mano pačios į kai kuriuos žmones. Bet tik tiek“, – sakė E. Mildažytė.