Tačiau kai garbingasis siras Arčibaldas įžūliai ir ciniškai pareiškė, kad ketina su žmona išsiskirti ir vesti jaunąją damą, Agata sumanė kerštą.
1926 metais Didžiąją Britaniją ir visą pasaulį apskriejo žinia: šalikelėje rastas tuščias automobilis su moteriškais kailiniais.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad dingo garsi rašytoja Agata Kristi, o rastasis automobilis priklausė jai.
Skotland Jardas buvo sukeltas ant kojų ir kratė nusikalstamą pasaulį, ieškodamas dingusios rašytojos pėdsakų. Bet – nieko.
Visi žinojo, kad Arčibaldas nori skirtis, tad... galėjo ir nužudyti.
O kai paaiškėjo, kad tą pačią naktį, kai dingo Agata, jis leido laiką užmiesčio name su savo meiluže, Skotland Jardui ėmė atrodyti, jog tai – kruopščiai suplanuota alibi.
Visa Britanija su pasibjaurėjimu žiūrėjo į niekšą vyrą ir įtemptai laukė bent kokios užuominos, bet kokio įkalčio, kad jį būtų galima pasodinti už grotų.
Laikraščiai ir visuomenė reikalavo nedelsti ir suimti nusikaltėlį – vyrą.
Mylintis moteris Arčibaldas išgyveno visas pragaro kančias – jis buvo nuolat sekamas policijos, o žmonių minios žvelgė su panieka.
Meilužė, nepakėlusi gėdos ir persekiojimų, netrukus pabėgo.
Apie naujas vestuves nebebuvo nė kalbos.
Į tyrimą buvo įtrauktas net pats Artūras Konanas Doilis, kuriam pavesta Šerloko Holmso metodu surasti dingusią moterį.
Pagal legendą, būtent jo dedukcija padėjo ją aptikti.
Tačiau kur kas tikėtinesnė versija – kažkas tiesiog paskambino policijai ir pranešė, kad ieškoma dama šiuo metu gyvena prabangiame „Swan Hydropathic Hotel“.
Pranešimas pasitvirtino: atvykusi policija rado puikiai atrodančią, atsipalaidavusią rašytoją, puikios sveikatos ir geros nuotaikos.
Visą laiką Agata linksmai leido laiką šokių salėje ir lankė brangias SPA procedūras.
Viešbutyje ji prisistatė kaip „Tereza Hil“.
Vėliau ji teigė, kad nuo širdgėlos trumpam prarado sveiką protą, todėl neatsimena nei kaip čia atsidūrė, nei kas įvyko.
Tačiau psichologai sako: tai – tik išsisukinėjimai.
Jokio pamišimo nebuvo – dama puikiai leidusi laiką restoranuose, šokiuose, grojo pianinu, gėrė prabangų vyną.
Žmogus su psichikos sutrikimais taip elgtis nepajėgus.
Tai buvo kerštas vyrui.
Pergalė.
Jo visiškas pažeminimas.
Būsimos vestuvės – sutryptos.
Meilužės, kaip ir žiurkės, iš skęstančio laivo sprunka pirmosios.
Vis dėlto širdyje Agata išliko gera slaugytoja – juk žinojo visas subtilybes, kaip nužudyti žmogų ir išsisukti.
Tad Arčibaldas gali laikyti dideliu stebuklu, kad buvo paliktas gyvas.
Galiausiai ji su juo išsiskirs ir netrukus ištekės už vyro, penkiolika metų jaunesnio už ją, aistringo archeologo.
Ši žinia galutinai pribaigs Arčibaldą.
O Agata ištars legendinę frazę:
„Puiku turėti vyrą archeologą – su kiekvienais metais tu jam tampi vis vertingesnė.“
Įrašas, kurio autorius yra Roma Ienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą