Marina Basso-Michael: į Klaipėdą mane traukia ypatingi žmonės

Tarptautinę rinkodarą kuruojančiame Hamburgo uosto padalinyje Marina yra atsakinga už Europos regioną, Baltijos šalis ir Skandinaviją, taip pat vadovauja uosto atstovybėms Varšuvoje, Prahoje ir Budapešte.

Dėl to M. Basso-Michael dažnai keliauja į komandiruotes, neretai - ir į vienintelį Lietuvos uostamiestį, kuris jai kelia ypatingus jausmus. To nebuvo galima nepastebėti, kai ji moderavo diskusiją Klaipėdoje įvykusio Lietuvos ir Vokietijos uostų forume.

„Vakarų ekspresui“ M. Basso-Michael papasakojo, dėl ko uostamiestis jai kelia geras emocijas.

Marina, renginio Klaipėdoje metu pasirodė, kad šiam miestui jūs jaučiate itin didelę simpatiją. Ar tai tiesa?

Aišku, kad tai yra tiesa. Net ir gyvenant 23 metus Vokietijoje vis tiek ryšys su Lietuva yra, o su Klaipėda jis - ypatingas, dėl darbo.

Forumo diskusijose tarsi juokelis nuskambėjo pasiūlymas jums keisti darbo vietą ir keltis į Klaipėdą. Ar nepagalvojote, kad šis pokštas galėtų tapti realybe?

Iš tikrųjų tai buvo įdomus Klaipėdos uosto pasiūlymas - su kažkuo apsikeisti darbo vietomis ir atvykti čia. Bet kadangi auginu du vaikus, iš karto sureagavau per šią prizmę: sakiau, kad būtinai atvažiuočiau tik tokiu atveju, jeigu čia būtų suorganizuotas vaikų darželis.

Tai buvo pusiau juokas, bet gal ateityje kas nors iš to išeis.

Pati, tiesą pasakius, apie tai rimtai iki šiol nesvarsčiau, nors galimybė keistis darbo vietomis yra tikrai labai įdomi. Buvo tokių idėjų - žmonės iš kitų uostų atvyktų į Hamburgą, suprastų, kaip dirbama šioje vietoje, kokios jos ypatybės, reikėtų tik viską suorganizuoti.

O kodėl Klaipėda jus taip žavi, kuo miestas taip traukia?

Visų pirma mane žavi žmonės, su kuriais dirbu, vertinu ypatingą ir širdingą bendravimą su jais. Man svarbu, kad Klaipėda yra vienintelis tarptautinis Lietuvos jūrų uostas - aš, beje, esu užaugusi Šalčininkų rajone. Gal žmogus išmoksta branginti tik tai, ko neturi.

Visų pirma mane žavi žmonės, su kuriais dirbu, vertinu ypatingą ir širdingą bendravimą su jais.

Kaip apskritai jūra atsirado jūsų gyvenime?

Hamburgo universitete aš studijavau politikos mokslus ir viešojo sektoriaus ekonomiką, specializavausi transporto srityje. Bebaigiant mokslus vienas man dėstęs profesorius pasiūlė galimybę atlikti praktiką pas dabartinį darbdavį. Viskas susiklostė taip, kad įsimylėjau uostą, man patiko jo apimamas verslas, pramonė, tai labai specifinė sritis. Bet svarbiausia - žmonės, su kuriais tenka dirbti. Ir, aišku, jūra, viskas kas susiję su ja.

Po studijų Hamburge uoste pradėjau dirbti 2008 metais, kaip tik tuo metu ir užsimezgė darbinis ryšys su Klaipėda, kai vienoje iš konferencijų susipažinau su dabartiniu miesto meru Arvydu Vaitkumi, kuris tuomet dirbo Susisiekimo ministerijoje ir viešėjo Hamburge. Nuo to laiko ir prasidėjo bendradarbiavimas.

Dažnai apsilankote Klaipėdoje?

Du-tris kartus per metus tikrai atvykstu, jau beveik esu suplanavusi ir kitą viešnagę rugsėjį, kai Klaipėdoje vyks didelė Baltijos uostų organizacijos konferencija.

Per tuos metus, kai dirbu su Klaipėda, miestas pagražėjo, tapo spalvingesnis, nes anksčiau manęs neapleisdavo jausmas - o gal taip ir iš tikrųjų buvo - kad buvo pilkesnis. Atrodo, jog Klaipėda dabar atviresnė, labiau tarptautinis miestas. Atsirado daugiau vietų, kur galima praleisti laisvalaikį. Man jame labai jaučiasi jūrinė dvasia.

Kaip ją apibūdintumėte?

Pirmiausiai - dėl burlaivio „Meridianas“. Kartą jame didelė delegacija iš Hamburgo susitiko su Lietuvos jūrinio verslo atstovais, visiems labai patiko - laive tarsi susijungia praeitis ir ateitis. Ir apskritai kur daugiau, jeigu ne Klaipėdoje susitikimus galima organizuoti burlaivyje?

O dabartinę savo poziciją ar laikote sėkme? Vis dėlto tai labai atsakingos ir svarbios pareigos. Ar tai buvo kryptingas jūsų siekis?

Aš labai ilgai - apie 15 metų - tarp mano darbo kolegų buvau vienintelė, kuri nebuvo užaugusi Vokietijoje, tačiau puikiai kalbėjau vokiškai.

Dabartinės mano pareigos yra labai atsakingos, bet aš savo darbą dirbu su dideliu malonumu.

Jeigu reikėtų pasakyti, kaip atsidūriau šioje pozicijoje, tai atsakymas būtų atkaklumas, darbas ir siekis kiekvieną dieną būti vis geresnei sau pačiai, o savo darbą atlikti kuo geriau. Jį labai myliu, nes ši veikla susijusi su tarptautiškumu, labai įvairiais ir įdomiais žmonėmis, bet svarbiausia, kad nuolat kinta temos, todėl šiame darbe niekada nėra nuobodu.

Su Klaipėda dirbate gana ilgai, kaip, jūsų vertinimu, per tą laiką miestas pasikeitė?

Reikėtų kalbėti ne tik apie Klaipėdą - labai pasikeitė visa Lietuva, iš kurios išvažiavau 2001 metais, kai šalis dar net nebuvo Europos Sąjungoje. Nuo to laiko pasikeitė gyventojai, man atrodo, kad užaugo visiškai kitokia karta.

Labai pasikeitė visa Lietuva, iš kurios išvažiavau 2001 metais, kai šalis dar net nebuvo Europos Sąjungoje. Nuo to laiko pasikeitė gyventojai, man atrodo, kad užaugo visiškai kitokia karta.

O Klaipėdos uostas dabar yra Europos uostų tinklo dalis, norint jame atsirasti reikėjo laiko, reikėjo palikti sovietinę praeitį. Jis labai gerai tvarkosi - atsiranda inovatyvių idėjų, aiškiai jaučiamas noras dirbti tarptautinėje arenoje, tokių galimybių yra, jomis pasinaudojama - juk Klaipėdoje savo terminalą turi didžiausia pasaulio laivybos kompanija MSC.

Tai daug ką pasako apie tarptautinio bendravimo lygį - juk uostą kuria žmonės, be jų nieko nevyktų. Aš esu tikra, kad Klaipėdos uostas tvarkosi labai gerai - ir direkcija, ir bendrovės, kurios taip pat dirba su tarptautinėmis kompanijomis.

Taip pat matyti uosto transformacija - jis prisitaiko prie dėl geopolitinių iššūkių pasikeitusios verslo aplinkos, tampa tvarus, vysto tokius pačius projektus, kaip ir Hamburgo uostas, bando naujas technologijas, tokias kaip vandenilio gamyba, jo naudojimas. Daromi visi ateičiai užtikrinti svarbūs darbai - visai taip pat, kaip ir pas mus Hamburge.

O Hamburge požiūris į Klaipėdą pakito? Jeigu jis apskritai kada nors keitėsi, gal dėl kokių nors bruožų jis identifikuojamas labai greitai?

Tiesą pasakius, apie Baltijos šalis Vokietijoje atsiliepiama labai gerai ir labai atvirai, taip pat - ir apie Klaipėdos uostą. Dėl to tarptautinės įmonės visada, pasitaikius galimybėms dirbti su klaipėdiečiais, jomis pasinaudoja.

Be to, Vakarų Europoje Klaipėdą labai išpopuliarino suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Jis yra labai geras pavyzdys, ką galima padaryti, jeigu labai reikia ir labai nori.

Tarkime, Vokietijoje tokį didelį projektą įvykdyti užtruktų nuo 5 iki 7 metų ar ilgiau, o terminalą Klaipėdoje pastatė žymiai greičiau, nuo idėjos iki laivo „Independence“ atplaukimo praėjo kur kas mažiau laiko.

Jūsų pavardė - užuomina į tarptautinę šeimą. Ar galite papasakoti, kokia ji?

Sukūriau šeimą Hamburge, mano dabartinį vyrą sutikau studentų bendrabutyje. Jo mama yra vokietė, tėtis - iš Kubos, man jis buvo tarsi dviejų pasaulių sujungimas. Nes, anot jo, Kuba yra iki šiol išlikęs muziejus socializmo, kurį aš gana gerai atsimenu, nors kai žlugo Sovietų Sąjunga man buvo devyneri.

Sukūriau šeimą Hamburge, mano dabartinį vyrą sutikau studentų bendrabutyje. Jo mama yra vokietė, tėtis - iš Kubos, man jis buvo tarsi dviejų pasaulių sujungimas.

Taip ir susikūrė mūsų šeima, dabar su vyru auginame du vaikus.

Kokią dalį jūsų namuose Hamburge užima Lietuva - ar puoselėjama kalba, tradicijos?

Lietuvoje gyvena mano tėvai, todėl su gimtine esu išlaikiusi stiprų ryšį. Bandau su vaikais kalbėti lietuviškai, nors, tiesą pasakius, yra sunku - jie tiesiog nenori, bet mane supranta, gali susikalbėti su seneliais Lietuvoje. Tai labai svarbu, vaikai labai gerai pažįsta šią šalį, lankėsi Klaipėdoje ir jiems miestas labai patiko.

Visa Lietuva patinka, atstumas iki jos nėra didelis, atvykti nesunku. Kartais pagalvoju, kad užaugę vaikai galėtų Lietuvoje gyventi, vien todėl jie turėtų kalbėti lietuviškai ar bent suprasti šią kalbą.