Pasirodė keletas aktoriaus M.Brando biografijų, bet iki S.Kanfero (Stefan Kanfer. Somebody. The Reckless Life and Remarkable Career of Marlon Brando) jų autoriai nagrinėjo ne tiek M.Brando kūrybą, kiek aktoriaus gyvenimą ir charakterį: smulkiai aprašinėjo jo ekscentriškumą, nesuskaičiuojamas meilės istorijas, santykius su žmonomis ir 11 vaikų, jo tingumą, storumą ir nesibaigiančius skandalus.
Amerikietis žurnalistas ir rašytojas S.Kanferas, nuodugniai tyrinėjęs M.Brando gyvenimą ir kūrybą, pirmasis (po aktoriaus mirties 2004 m.) parašė rimtą biografinį veikalą, kuriame visą dėmesį skyrė M.Brando, vieno geriausių XX a. aktorių, artistiniam fenomenui. Jis rašė: „Yra kinas iki M.Brando ir po M.Brando, lygiai kaip tapyba iki P.Pikaso ir po P.Pikaso, literatūra iki E.Hemingvėjaus ir po E.Hemingvėjaus...".
Balandžio 3 dieną Holivudo legendai būtų sukakę 100 metų.
Neatleido tėvui
Marlonui nesisekė nuo gimimo. Jis gimė 1924 m. šeimoje, kurioje vaikai, švelniai tariant, nebuvo lepinami. Berniuko tėvas pasižymėjo bjauriu charakteriu ir neretai pašiepdavo Marloną, o mamos aktorės dažnai tekdavo ieškoti užeigose, kuriose ji skandindavo širdgėlą taurelėje. Visi vaikai buvo auklėjami griežtai, ir neteisybės jausmas jų širdyse išliko visą gyvenimą, o Marlono širdyje - ypač. Jis niekada neatleido tėvui už tokią vaikystę, o motinai - kad visiškai nesirūpino vaikais ir nedrįso prieštarauti vyrui.
Vienintelis dalykas, kurį tėvas galėjo pasiūlyti Marlonui - mokslas elitinėje mokykloje, mat jis buvo pasiturintis verslininkas. 16-os metų Marlonas sportavo, paskui susidomėjo muzika, o vėliau pradėjo dalyvauti mokyklos saviveikloje. Ypač M.Brando patikdavo piktadarių vaidmenys mokyklos spektakliuose, už kuriuos sulaukdavo audringų aplodismentų. O komiški vaidmenys sekėsi sunkiau, Marlonui niekaip nepavykdavo į juos įsijausti.
Greita sėkmė
Suvokęs, kad nori būti aktoriumi, Marlonas Brando įstojo į aktorių mokyklą Niujorke, ir 1944 m. sulaukė pirmosios sėkmės: jaunas aktorius gavo vaidmenį Brodvėjuje. Jam buvo siūloma ir vykti į kino bandymus Holivude, bet Marlonas nenorėjo susisaistyti ilgalaikėmis sutartimis.
Čia reikia pasakyti, kad M.Brando tėvas, kaip visada, sūnui buvo griežtas. Jis buvo prieš Marlono aktorystę ir teigė mokėjęs už sūnaus mokslus didžiulius pinigus ne tam, kad šis grimuotųsi ir scenoje linksmintų publiką. Pasak jo, tikri vyrai arba užsiima verslu, arba tarnauja armijoje.
Bet vis dėlto Holivudui pasisekė „nučiupti" gražuolį Marloną. 1950 m. jis debiutavo filme „Vyrai" ir sparčiai pradėjo kilti karjeros laiptais. Suvaidinęs tokiuose filmuose kaip „Geismų tramvajus", „Viva Zapata! ir „Julijus Cezaris" jis per trejus metus buvo tris kartus buvo nominuotas ‚Oskarui". O 1954 m. Marlonas Brando vis dėlto pelnė trokštamąjį „Oskarą" už vaidmenį filme „Uoste".
Aktorius buvo K.Stanislavskio sistemos šalininkas ir jo dėka vaidybos standartai Holivude ūgtelėjo - visi stengėsi bent šiek tiek priartėti prie M.Brando lygio. Marlonas, aišku, pasijuto esantis žvaigždė, ir dar taip, kad pradėjo nebesivarginti mokytis scenarijaus. Vietoj to aktorius visoje filmavimo aikštelėje prikabinėdavo raštelių su replikomis ir teisindavosi, kai akimis ieško savo teksto, atrodo, kad jo personažas renka žodžius, ir vaidyba atrodo įtikinamesnė, tikroviškesnė.
Visiems įdomus asmeninis gyvenimas
Žinoma, kartu su populiarumu aktorius sulaukė ir moterų dėmesio. O jo asmeninis gyvenimas visus domino ne mažiau negu karjera. Jis mezgė romanus su Merilina Monro (Marilyn Monroe), Greise Keli (Grace Kelly), Marlena Dytrich (Marlene Dietrich), o 1957 m. pirmą kartą vedė. Jo išrinktąja tapo indų kilmės britų aktorė Ana Kašfi (Anna Kashfi). Pora susilaukė pirmagimio Kristiano. Bet po 2 metų jo santuoka iširo.
1960 m. Marlono žmona tapo dainininkė ir aktorė Movita Kastaneda (Movita Castaneda), su ja jis susilaukė dviejų vaikų. Ir vėl po dvejų metų santuoka subyrėjo dėl susižavėjimo aktore iš Prancūzų Polinezijos Tarita Teripaija (Tarita Teri‘ipaia). Šįkart šeima gyvavo ilgiau, 10 metų. Užbėgant įvykiams už akių pasakysime, kad ketvirtojoje santuokoje Marlonas Brando susilauks dar trijų vaikų. Beje, ne vieno aktoriaus vaiko likimas susiklostė nelaimingai: kai kas atsidūrė už grotų, kai kas pernelyg anksti išėjo iš gyvenimo.
„Krikštatėvis": nauja populiarumo banga ir „Oskaro" atsisakymas
Iki 6-ojo deš. vidurio Marlonas tapo etalonu ir sektinu pavyzdžiu, žiūrovai jį dievino, kiti aktoriai stengėsi mėgdžioti. Bet vėliau sėkmė nuo jo nusisuko. Jis nusifilmavo keliuose filmuose, kurie kritikų manymu buvo nevykę, nors atsirado ir tokių, kas M.Brando darbą laikė tiesiog neįvertintu. Nutaręs pailsėti nuo virtinės nesėkmių. M.Brando 1966 m. nusipirko salą Ramiajame vandenyne.
Iki gyvenimo galo tai buvo jo rojaus kampelis. Kaip žinoma, neretai atsitraukimas gali būti tik pasirengimas naujai sėkmei. Taip nutiko ir Marlonui Brando. 1972 m. aktoriui buvo pasiūlytas Vito Korleonės vaidmuo F.F.Kopolos filme „Krikštatėvis".
Kino studijos vadovų kandidatūros pasirinkimas nesužavėjo, jie jau žinojo, kad dirbti su M.Brando yra itin nelengva. Bet, pamatę bandomuosius kadrus, nuomonę pakeitė. Po 10 metų pertraukos M.Brando vėl staigiai iškilo į Amerikos kino olimpo viršūnę. Principų neturinčio ir kartu išmintingo mafijos boso Vito Korleonės vaidmuo tapo vienu žinomiausių kino istorijoje.
Už vaidmenį „Krikštatėvyje" M.Brando gavo antrąjį „Oskarą". Tiesa, apdovanojimo atsisakė: tai buvo jo protestas dėl Amerikos kino industrijos požiūrio į indėnus ir baltųjų elgesio su jais. M.Brando pasielgė neįsivaizduojamai: per iškilmingą ceremoniją vietoj M.Brando į sceną pakilo moteris indėnų apačių genties apranga ir perskaitė pareiškimą apie apdovanojimo atsisakymą. M.Brando gyvenime prasidėjo dar vienas sėkmės laikotarpis. Jis nusifilmavo garsiuose filmuose „Paskutinis tango Paryžiuje" ir „Supermenas". O 1980-iais aktorius netikėtai paskelbė baigiąs karjerą.
Paskutinieji metai
Nors jam pavyko atgaivinti karjerą, vėliau jis nieko labai reikšmingo nebesukūrė, išskyrus tik „Šių dienų Apokalipsė".Visai iš kino jis neišėjo: M.Brando vis pasirodydavo antraplaniuose vaidmenyse. Bet visą kitą laiką leisdavo su paskutiniąja žmona savo salelėje Ramiajame vandenyne.
Paskutiniajame amžiaus dešimtmetyje M.Brando sveikata smarkiai sušlubavo, jis priaugo daug svorio. Paskutinį kartą Marlonas Brando suvaidino filme „Atlygis" (2001 m.). O 2004 m. aktorius mirė, beje, visiškame skurde. Jam buvo 80 metų. O sala, kurią taip mėgo M.Brando, atiteko jo įpėdiniams ir netrukus buvo parduota. Dabar ten įsikūrė prabangus kurortas.
Apie M.Brando būdavo sakoma: „Su juo nelengva!" Bet, gerai pagalvojus, jis visą gyvenimą tiesiog bandė kompensuoti savo nelaimingą vaikystę. M.Brando nepripažino autoritetų: režisierius jis tapatino su tėvu, todėl ir negalėjo su jais rasti bendros kalbos. Bet būtų neteisinga apie M.Brando kalbėti kaip apie nevaldomą, nesukalbamą asmenybę. Jis dažnai užstodavo silpnesniuosius, gynė tuos, kurių teisės buvo pažeistos, siekė atkurti teisingumą. Ir tame - tikroji legendinio aktoriaus didybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą