Merūnas apie gėdingą vakarą, po kurio pabudo prie Rotušės: daugiau niekada sau to neleisiu

Apie tokius bei panašius kuriozinius atvejus ne tik scenoje, bet ir už jos ribų garsusis tenoras atvirai papasakojo radijo stoties M1 PLIUS tinklalaidėje „Muzika, kurią jauti“. Naujausiame epizode su radijo laidų vedėja Ieva Cijūnėlyte netrūko nei atvirų istorijų, nei humoro, nei gyvos muzikos.

Tad ką M. Vitulskis daro, kai dainuodamas pamiršta tekstą? 

„Kuriu naujus žodžius. Anksčiau galvojau, kad šou versle aš toks vienas, bet, pasirodo, ne. Tad kaip taip nutinka, visi lipdome savo tekstus čia ir dabar. Net jeigu tam tikrą kūrinį dainuoji kokį tūkstantąjį kartą, būna, kažkoks įvyksta trumpas sujungimas ir viskas, nieko nepadarysi. Bet klausytojai labai draugiškai į tai žiūri, visada atleidžia“, - teigė pašnekovas. 

Pasakodamas apie ne iš pačios geriausios pusės prisimenamus savo gyvenimo atvejus, Merūnas sako sau pažadėjęs daugiau niekada nesilinksminti žinant, jog kitą dieną teks lipti į sceną.

„Niekada sau daugiau neleisiu koncerto išvakarėse „baliavoti“, nes kitą dieną dainuoti - tolygu gimdymui. Ir baisu, ir skauda, ir nejauku. Atsakomybė yra prieš muzikantus, su kuriais dirbame, prieš dirigentą. Jei pasirodymas ne klasikinės muzikos, tai taip pat, yra buvęs toks atvejis. 

Kartą susiėjom su kitais dviem žymiais šou verslo žmonėmis, na, tiesiog, vakare grįžome po savo darbų ir sakom: „Gal po biškį, po mažiuką alaus...“ 

Pakalbėjome, kad ramiai nueisime po to miegoti, taip geriau miegosis. Manęs kitą dieną koncertas laukė, jų – taip pat kažkokie renginiai, tai tikrai „neįsibėgėsi“. Bet ryte aš pakeliu galvą, esu prie Rotušės. 

Jaučiu, kad guliu ant dar trijų žmonių krūvos ir dairausi aplink. O šone stovi taksistai, išsirikiavę prie savo mašinų, ir žiūri į mus išplėtę akis. Vaizdas buvo ne koks, gėda. 

Jausmas – venas „peša“,  galvą „peša“. Žodžiu, štai tokią turėjau patirtį. Ir čia buvo toks nutikimas apie 5-6 valandą ryto, o jau 12 val. turėjau būti scenoje ir visą savo muzikinę programą atlikti. 

Nenoriu to net prisiminti, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kada leidau sau va taip pasielgti“, - dabar jau su šypsena prisimena dainininkas. 

Vėliau, pokalbio metu paklaustas, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, Merūnas atsakė nė nemąstydamas: nieko.

„Kodėl, kai tu turi laisvo laiko, tai privalai būtinai kažką veikti, jei ir šiaip, nuolat kažką vis veiki gyvenime? Kas per nesąmonė? Nežinau, kas sugalvojo kažką dar veikti po veikimo... Kur logika? Jūs randate kokią nors logiką čia? Man yra tobula, kai guliu, šalia – jūra, kokteilis, ir nieko neveikiu. 

Kodėl mums reikia vis kažką veikti? A, tiesa, aš laisvalaikiu tokį fetišą turiu... peiliams. Man labai peiliai patinka. Kolekcionuoju peilius. Yra tokių truputėlį pas mane nuokrypių“, - teigė M. Vitulskis. 

Tinklalaidės svečias papasakojo apie tai, kokia didžiulė aistra yra kolekcionuoti retus peilius ir spėja, jog toks užsiėmimas galėjo ateiti iš kažkokių vaikystės traumų, o gal – ir iš praėjusių gyvenimų.

„Man labai patinka kalvių darbas – kaip jie tuos peilius gamina. Yra tam tikrų technikų, labai sudėtingų... Tad saugau kolekciją stalčiuje, gražiai tvarkingai sudėtą, kiekvienas peilis turi po savo dėkliuką, savo vardą. Tai meno kūriniai. Rankenos, ašmenys būna ypatingai išdirbti. Man labai gražu“, - atviravo M. Vitulskis.

Ir nors filmavimo metu nuo garsaus tenoriško juoko drebėjo sienos, Merūnas teigė, kad išsijungus studijos šviesoms ir kameroms, jis – visuomet susikoncentravęs. Žino, kur tuo metu yra visi šeimos nariai, ar pasirūpinta maistu ir panašiai. 

„Aš mėgstu valdyti situaciją. Nesu koks sociopatas, bet mėgstu žinoti, kas vyksta. Man tai labai svarbu. O scenoje – esu tas, kuris bėgs situaciją gelbėti, jei kažkas atsitiks ne pagal planą. Jaučiu didžiulę atsakomybę, ypač, jei tai didžiulis renginys, opera. 

Ten esi kaip mažas sraigtelis, scena – kaip gyvas organizmas, čia gali būti ir 150 žmonių vienu metu. Buvo kartą situacija, kai mergina vaidino prieš publiką, jos rega buvo prasta, užgeso šviesos ir ji įkrito į orkestro duobę. 

Ir kitą aktorių esu gelbėjęs, laikydamas už diržo. Tada galvoje dingsta visi tekstai. Vieni kitiems tokiose situacijose stengiamės padėti“, - atviravo pašnekovas ir toliau pasakojo istorijas iš užkulisių, kurių dažniausiai žiūrovai nei mato, nei pastebi. 

Tinklalaidėje Merūnas sulaukė ir klausimo apie nepatogią tiesą Lietuvos muzikos pasaulyje, apie didžiausias jo gyvenimo vertybes, apie tai, kiek draugų prarado išgarsėjęs. Taip pat papasakojo, jog kartais geriausios dainos gimsta tiesiog tualete. 

Visą pakalbį su M. Vitulskiu, kaip jam sekėsi muzikiniuose iššūkiuose ir kokį kūrinį jis pasirinko gyvai atlikti filmavimo metu, galite pamatyti naujausiame „Muzika, kurią jauti“ epizode.