Moteris pasakoja, kad tą nelemtą 2004 m. gruodžio dieną ji atostogavo Šri Lankoje. Kai salą užklupo cunamis, ji miegojo namuose, kol vanduo išvertė duris ir įsiveržė į vidų.
„Per vieną milisekundę atsidūriau po vandeniu, skendau ir kovojau dėl savo gyvybės.
Kybojau kaip ryžių grūdas skalbimo mašinoje nepermatomoje tamsioje sūkuriuojančio vandens masėje.
Tai buvo pirmas kartas, kai maniau, kad mirsiu.
Prieš akis prabėgo mano gyvenimas, nenorėjau mirti, todėl iš visų jėgų kovojau, kad išlikčiau gyva, - prisipažįsta Ani.
Ani Nakva / Nuotrauka: Jam Press
Moteris pasakoja, kad tada nuo bangos smūgio sugriuvo jos poilsio namelis ir ji pamatė šviesą, kuri padėjo suprasti, kad ją apvertė banga.
Ji tęsia, kad bangos jėga nuplėšė nuo jos drabužius ir papuošalus, dėl spaudimo jai plyšo ausų būgneliai, o kambaryje aplink ją buvusios nuolaužos sukėlė nemažai žaizdų.
Tuomet moteris buvo išnešta toliau iš namo, aplink ją buvo pilna negyvėlių, todėl ji plūduriavo tol, kol užčiuopė medį ir laikydamasi už jo užlipo ant kamieno, kad išsigelbėtų.
Tačiau moterį vos nepartrenkė antroji banga, ir per stebuklą jai pavyko neišskristi iš išsigelbėjimo vietos.
Taigi vietiniai gyventojai, pastebėję ją medyje, užtempė ant vieno iš namų stogo.
Ten ji stengėsi padėti visiems sužeistiesiems, nepaisydama savo sužeidimų.
Ani prisimena, kad pradėjus gelbėti ir evakuoti žmones, kilo tikras sąmyšis - sraigtasparniai negalėjo pakelti žmonių, kilo panika, nes sveikesnieji veržėsi nusileidus sraigtasparniams.
Taip pat kilo problemų dėl visų būtiniausių daiktų, nors prieš tai ji padėjo organizuoti stovyklą, sudaryti žmonių sąrašus ir nustatyti, kaip evakuoti žmones.
Po evakuacijos moteris perkeltųjų asmenų stovykloje praleido iki Naujųjų metų vakaro, o tada nusipirko bilietą grįžti į Londoną.
Skrydžio metu ji pamatė cunamio sukeltą didžiulę žalą.
„Pamatyti nuniokojimą buvo neįtikėtina. Tai buvo tarsi pasaulio pabaiga, grynas Armagedonas, viskas apversta aukštyn kojomis, sudaužyta į gabalus, visur mirtis ir destrukcija.
Iš pradžių negalėjau tuo patikėti“, - sako Ani ir mano, kad jai labai pasisekė, jog išgyveno.
Po cunamio tris kartus išvengė mirties
Praėjus šešeriems metams po to, kai išgyveno cunamį, gydytojai jos krūtyje aptiko vėžio ląstelių.
Pirmąjį vėžį jiems pavyko įveikti ankstyvoje stadijoje, tačiau liga sugrįžo dar du kartus ir padarė nepataisomą žalą jos organizmui.
Paskutinį kartą liga pasiekė ketvirtą stadiją, ir Ana praktiškai neturėjo jokių galimybių išgyventi.
Vis dėlto ji išgyveno po dviejų lumpektomijų, kurių metu buvo pašalintas navikas iš kairės krūties, vėliau jai buvo pašalinti limfmazgiai po pažastimis, o vėliau - moteriai taip pat taikyta spindulinė terapija.
Ani su vyru / nuotr. Jam Press
„Išgyvenusi cunamį, bet vėliau dar tris kartus susidūrusi su mirtimi, tikiu, kad visa ši patirtis man buvo suteikta kaip paslėptas palaiminimas, turėjęs padėti man žengti teisingu gyvenimo keliu.
Man nepaprastai pasisekė, kad turėjau tiek daug artimos mirties patirčių, nes tikrai žinau, kad mirtis nėra pabaiga, o tik perėjimas“, - sako Ani.
Ji prisipažįsta, kad ilgą laiką kovojo su depresija, nerimu ir nesėkmėmis.
Ji sako, kad ilgą laiką nesuprato gyvenimo prasmės ir nesijautė laiminga, tačiau gydymo metu suprato, kad gyvenimas - tai ne tik sėkmė, bet ir rimti iššūkiai.
„Dabar darau tai, kas man patinka, ir darau teigiamą įtaką pasauliui, keisdama savo klientų gyvenimus“, - sako ponia Nakva, pridurdama, kad po savo patirties ji pradėjo padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su vėžiu.
Moteris sako, kad intuicija jai sakė, jog verta ne tik kovoti, bet ir „įsileisti į savo gyvenimą tai, kad viskas bus gerai ir viskas bus tiesiog teisinga“.
„Nors diagnozės buvo žlugdančios, nusprendžiau jas priimti kaip iššūkį. Visada taip keista galvoti apie tai, kad tiek daug kartų apgaudinėji mirtį.
Bet manau, kad gyvenimas duoda tiek, kiek gali priimti.
O aš žinojau, kad galiu tai priimti“, - prisipažįsta moteris.
Nuo 2014 m. jai prasidėjus ilgalaikei remisijai, kas šešis mėnesius buvo atliekami jos organizmo tyrimai. Ir sako, kad per pastaruosius dvidešimt metų jai teko ištverti „visą patirtį“.
Ani Nakwa / nuotrauka Jam Press
Jaučiuosi laiminga ir džiaugiuosi, kad išgyvenau.
Tačiau taip pat jaučiuosi normaliai, nes visos patirtys, kurias patyriau, padarė mane tokią, kokia esu šiandien.
Mano gyvenimas dar niekada nebuvo geresnis.
Kai kurie mano draugai juokauja su manimi, kad esu nelaimių magnetas, bet aš, mano vyras ir šeima tiesiog džiaugiamės, kad esu gyva“, - nuoširdžiai prisipažįsta ponia Nakwa.
Ani sako nesijaudinanti dėl ateities, nes visi kada nors mirsime, tačiau sako, kad ji pati yra „optimistė ir pozityvi, esu labai laiminga ir patenkinta“. Ir ji džiaugiasi, kad šalia jos visada yra jos vyras, kuris ją lydi „kiekviename žingsnyje“.
Šaltinis: focus.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą