Motinyste ir lėtesniu gyvenimo tempu besimėgaujanti Ugnė Siparė: „Yra buvę ir 20 valandų darbo dienų“

Ilgus metus žiniasklaidos ir pramogų verslo vandenyse plaukiojanti žinoma moteris atvira – karjeroje jei teko išbandyti beveik visas sritis.

„Jei pajaučiu, kad man darosi nuobodu – žinau, kad metas kažką keisti“, – naujienų portalui Lrytas atskleidė nuoširdumu lietuvių širdis spėjusi užkariauti Ugnė. 

Tapti itin sėkmingu televizijos veidu pasiseka ne visiems vaikystėje turėjusiems svajonę tapti žurnalistais, tačiau užsispyrimas, smalsumas, ryžtas ir sunkus darbas U.Siparei dovanojo tai, kuo ji gyvena dabar.

„Yra buvę ir 20 valandų darbo dienų“, – apie karjeros vingius ir tai, ką darė dėl sėkmės, pasakojo žurnalistė.

Tačiau dabar Ugnės gyvenimo tempas kiek lėtesnis. Ant rankų sūpuojanti jau metukų sulaukusią pirmagimę, žinoma moteris itin mėgaujasi motinystės vaidmeniu ir yra užtikrina – darbas ir sėkminga karjera niekada neatstos šeimos džiaugsmo.

– Esate viena žinomiausių žurnalisčių ir TV laidų vedėjų Lietuvoje. Kaip prasidėjo Jūsų karjeros kelias?

 – Greičiausiai mano kelias prasidėjo dar mokykloje, kai maža mergaitė sugalvojo svajonę ir tikslingai ėjo jos link. Tuomet viskas klostėsi labai sėkmingai – pagal planą įstojau į žurnalistiką, pagal planą praktiką gavau televizijoje, mano entuziazmą ir pastangas pastebėjo ir pakvietė pasilikti.

Turbūt visada būsiu dėkinga savo tuomečiam direktoriui Audriui Matoniui. Manau, kiekvienas jaunas žmogus, sutikęs autoritetą, kuris juo tiki ir pasitiki – gauna labai stiprų paskatinimą karjeroje. Šioje vietoje man labai pasisekė, kad mane supo tikri profesionalai, kurie leido man dirbti, leido klysti ir leido tobulėti.

– Koks kelias buvo link sėkmės? Gal prisimenate pradžią ir iššūkius, kuriuos reikėjo įveikti? Su kuo susidūrėte, kol tapote vienu žinomiausių televizijos veidų? 

– Žinomumas niekada nebuvo mano tikslas. Mano tikslas visuomet buvo profesionalumas. Gal čia ir yra raktas į sėkmę. O kelias buvo visoks – buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių etapų, bet raktinis dalykas turbūt yra įdomumas. Aš esu labai smalsi iš prigimties ir jei pajaučiu, kad man darosi nuobodu – žinau, kad metas kažką keisti.

Todėl turbūt ir esu išbandžiusi save įvairiose laidose ir įvairiuose žanruose. Esu dirbusi ir internetiniame portale, ir radijuje, ir daugybėje televizijose laidų – tiek kadre, tiek už kadro. Ir pagrindinis varikliukas, kas skatino visa tai išmėginti – ne pinigai, gal net ne patirtis, o paprasčiausias smalsumas. 

Visa tai leido sukaupti nemažą patirtį ir žinias. Iš tikrųjų, televizijoje labai praverčia darbo išmanymas iš visų pusių – tai labai palengvina komandos darbą.

– Kokios savybės, Jūsų nuomone, yra būtinos norint sėkmingai dirbti žiniasklaidoje, televizijoje? Kaip manote, jos įgimtos, ar išugdomos? 

– Man atrodo, kad dirbant bet kokį darbą reikia paprasčiausiai didelio noro. Keisčiausia tai, kad žmonėms paprastai labai sunku suprasti, ko jie nori iš tiesų. 

Kažkam patraukliai atrodo gerai apmokama advokato specialybė, kažkam – daug keliauti leidžianti diplomatinė karjera, bet retas supranta, kad jei tau specialybės norisi tik dėl to, kad girdėjai, jog kažkas iš to daug uždirba – tai jau yra klaidingas mąstymas.

Bet kurioje karjeroje – jei tave į priekį veda entuziazmas ir noras būti toje srityje geriausiu, nes tau tiesiog labai įdomu – sėkmė jau užprogramuota. 

– Ar prisimenate momentą, kai pajutote, kad esate „savo vietoje“ šioje profesijoje? 

– Aš visada tą jaučiau. Nuo pat tada, kai mokykloje sugalvojau, kad noriu studijuoti žurnalistiką. Turbūt niekada nesuabejojau savo pasirinkimu – nei prieš studijas, nei studijuojant, nei ypač pradėjus savo karjerą. 

– Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokių įpročių laikotės, kad išliktumėte produktyvi ir susikoncentravusi?

– Šiuo metu mano visos dienos skirtingos. Galų gale, oficialiai man dar nesibaigė motinystės atostogos. Šiuo metu imuosi tik tų darbų ir projektų, kurių iš tikrųjų labai noriu – todėl netrukus laukia nuostabūs LNK projektai „LNK iššūkis“ ir „Kaukės“. 

Taip pat socialiniame tinkle „Instagram“ bendradarbiauju tik su savo labai mylimais prekiniais ženklais, todėl toks darbas – taip pat labai malonus širdžiai. Į filmavimus kartais pasiimu ir dukrytę Umą, kartais leidžiame dienas visi trys namuose… Griežto grafiko neturiu ir bent jau kol kas, visai nenoriu turėti.

– Daugeliui gali pasirodyti, kad darbas prieš kamerą kelia daug streso. Kaip susitvarkote įtampa ir dideliu darbo tempu?

 – Kad žinokite, mano tempai dabar labai pažaboti. Iki Umos dirbau be atokvėpio… Yra buvę ir 20 valandų darbo dienų… Dabar sau taip neleidžiu.

Skaičiuoju kiekvieną minutę, kurią noriu skirti šeimai. Darbas – dar ne viskas. O štai šeima – svarbiausia, ką turiu. 

– Ar vis dar jaudinatės prieš eterį? Kaip su tuo kovojate? 

– Be abejo. Dėl to šis darbas ir yra toks patrauklus – jis suteikia tą malonų, gerąjį adrenaliną. Arba kūrybinį jauduliuką – tai mylimiausias jausmas! Su tuo kovoti jokiu būdu nereikia. Jei nejauti jaudulio – reiškia tau nerūpi. O man rūpi. Labai. Aš atsirenku projektus, kuriuose noriu būti ir jaudinuosi dėl jų.

– Ar yra buvę situacijų, kai kažkas nepasisekė taip, kaip buvo planuota? Kaip tokiose situacijose elgiatės ir kokias pamokas iš to išmokote?

– Tokių situacijų buvo daugybė. Be tokių situacijų mes netobulėtume. Svarbiausia, niekada neversti kaltės ant kažko. Turbūt kiekvienoje situacijoje, kurios rezultatas prastas – kažkiek kalti yra visi. Tad svarbiausia – išmokti racionaliai vertinti kas įvyko ir ką kitą kartą daryčiau kitaip. 

Man atrodo, kad moku suprasti ir pripažinti savo klaidas, man niekada nebaisu ir negėda pasakyti, kad taip, šįkart galbūt man nepavyko, bet tai reiškia, kad kitą kartą bus geriau. Nesunku ir atsiprašyti, jei kažką nuvyliau. Bet visa tai – žmogiškosios savybės, kurios būtinos kiekviename darbe ir ne tik darbe.

– Kaip išlaikote balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, ypač dirbant su projektais, kurie reikalauja daug laiko ir dėmesio? 

– Gimus Umai aš labai pasveriu, kiek laiko man vienas ar kitas projektas pareikalaus, nes šiuo metu tas kokybiško gyvenimo balansas man yra svarbiausias. Pažadėjau sau, kad neaukosiu savęs dėl tiek darbų, kiek ėmiausi anksčiau, nes dabar aukočiau brangiausią laiką su dukra – o tą daryti mažiausiai noriu. Čia yra didžiausia motyvacija balansuoti gyvenimą kokybiškai.

 – Kaip atsipalaiduojate po įtemptų dienų? Ar turite mėgstamų veiklų, kurios padeda nurimti ir atsigauti?

– Tai padaryti man padeda laikas su šeima. 

– Kokios yra Jūsų asmeninės sėkmės paslaptys – galbūt turite ritualų, kurie padeda pasiruošti naujai dienai ar svarbiam renginiui?

 – Netikiu nei ritualais, nei burtais. Tikiu noru, entuziazmu, atsakomybe, pasiruošimu, susikaupimu, tikiu žmogiškumu… Gal dar šiek tiek tikiu karma. Todėl jei norit sėkmingos dienos – atsikelkit anksčiau, pasportuokit ir duokit bučkį savo mylimiausiam žmogui. 

Tik tada galvokit apie darbus – patikėkit, tiek nedaug reikia, kad ir darbai, ir asmeninis gyvenimas eitųsi sėkmingiau.