Muzikos prodiuseris apie juodąją repo vakarėlių pusę ir kaip vos nepardavė būsimos studijos, kurioje šiandien gimsta hitai

„Aš neskirstau žmonių. Mačiau juodąją repo vakarėlių pusę ir tuo pačiu kitą - kūrybinę to aplinką. Buvau tarp labai skirtingų žmonių, mačiau, kuo jie gyvena ir kuo kvėpuoja. Todėl niekada nemaniau, kad kažkuri žmonių grupė yra geresnė ar blogesnė”, – sako A. Penkevičius. 

Vos nepardavė buto, kuris tapo muzikos studija

Muzika visada buvo dalis A.Penkevičiaus gyvenimo. Dar paauglystėje jis dalyvaudavo repo renginiuose, tačiau labiausiai save matė ne scenoje, o kuriant muziką. Taip studijų pasirinkimu tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstoma garso režisūra. 

Jaunas muzikos prodiuseris prisimena, kad tuomet buvo vienintelis, kuris pateko į mokamą vietą. „Studijos nebuvo pigios, tad vienu metu su mama planavome netgi parduoti nedidelį savo butuką Vilniuje, kad būtų galima padengti studijų kainą“, – pasakoja Artiomas. Tačiau to neprireikė. Vaikinui studijuoti sekėsi puikiai, tad studijų kaina buvo padengta pagal tuo metu galiojusią tvarką. O tas butukas vėliau tapo Artiomo darbo vieta. Būtent čia šiandien yra įrengta Artiomo garso studija, kurioje gimsta ne tik „Sadboi“ dainos, bet ir daugybė kūrinių žinomiems šalies atlikėjams.

„Sadboi“ nariai, muzikos prodiuseriai Artiomas Penkevičius ir Edgaras Koldaras dainas, prie kurių dirbo, skaičiuoja šimtais. Tai ne tik žinomi „Sadboi“ hitai, tokie kaip „Mohito“, „Pasakyk man”, „Ašaros kris”, „Ar dar mane sapnuoji“, bet ir Lietuvos muzikos padangėje populiarios kitų atlikėjų dainos.

„Sadboi“ kūrybos bagaže taip pat yra darbas su Jurga Šeduikyte, Radži, Adrina, Vidu Bareikiu, Gabrieliumi Vageliu, „Pikaso“, „Karaliais“, „Mango“, Mantu Jankavičiumi, Elayork, Deividu Valma, Rokeriu Luku, Karina Krisko, Dainotu Varnu ir daugybe kitų.

„Būna, kad atlikėjai, išgirdę kieno nors dainą ir sužinoję, kad tai – „Sadboi“ darbas, ateina ir prašo taip pat tokio sėkmingo hito. Tačiau kiekvienas atlikėjas ar grupė turi savo stilistiką, todėl pirmiausia labai svarbu išgirsti užsakovo lūkesčius, viziją, ir tik procese gimsta idėja, kokia muzika ne tik tai atskleistų, bet tiktų konkrečiai šiam žmogui. Tai lemia didelė patirtis ir komunikacija su atlikėju“, – pasakoja A. Penkevičius.

Pirmieji užsakymai – iš J. Šeduikytės ir V. Bareikio

Šiandien jis muzikos pasaulyje puikiai žinomas muzikos prodiuseris, dirbantis su įvairiais atlikėjais, tačiau, prisiminęs karjeros pradžią, A. Penkevičius neslepia, kad kelias nebuvo lengvas. „Pirmoji mano rimtesnė partnerystė su atlikėjais prasidėjo maždaug trečiame kurse. Tuo metu koncertuose grodavau su Omerta ir Jurga Šeduikyte. 

Kartu su ja skridome ir į turą Kinijoje, kai buvau dueto „SillyCut“ narys. Vėliau pradėjau dirbti ir su Vidu Bareikiu. Iš muzikos gyventi tuo metu buvo neįmanoma, tad dirbau viename prekybos tinkle, sandelyje. Darbo metu visada klausiau muziką. Perklausiau didžiulį kiekį įvairių albumų ir kaip bebūtų keista, taip šis darbas man tik padėjo dar labiau tobulėti muzikos srityje.

Buvo labai įdomus etapas: vieną dienos dalį dirbu parduotuvėje, bendrauju su personalu, atlieku paprastas žemiškas užduotis, o kitą dienos dalį skiriu kūrybai ir darbui su muzika. 

Būtent šia veikla labiausiai mėgavausi, todėl vos baigęs studijas palikau darbą sandelyje ir nusprendžiau, kad turiu orientuotis į muziką. Nebuvo lengva. Buvo tam tikras šokas, kai supratau, kad kelio atgal nėra ir turiu kažkaip išgyventi. Šiandien manau, kad toks išėjimas iš komforto zonos buvo tik į gerą. Manau, kad geriau rizikuoti ir progresuoti, negu kažkur užsibūti iš baimės, kad neturėsi, už ką pavalgyti“, – pasakoja A. Penkevičius.

Jis sako, kad „Sadboi“ projektas leido pajusti tikrąjį populiarumą. „Labai gerai atsimenu pirmąjį „Sadboi“ koncertą. Iki tol matėme tik skaičius muzikos platformose. Bet ir tiek. Gyvenimas nepasikeitė, gatvėje niekas nekalbindavo. 

Tuomet nuvažiavome koncertuoti į Mažeikius ir pamatėme, kaip žmonės ant turėklų klube sėdėjo, kad visi tilptų mūsų koncerte. Tuo metu pirmą kartą pajutau, kad esame laukiami ir supratau, kad tai, ką darome, yra perspektyvu. Iki tol į „Sadboi“ žiūrėjau kaip į hobį. Bet tada supratau, kad tai ne hobis, tai yra projektas, su kuriuo reikia rimtai dirbti. Žinoma, buvome jauni, padarėme klaidų. Bet iš jų mokėmės ir augome kartu su projektu“, – pasakoja A. Penkevičius.

Paklaustas, kas lemia, ar daina bus hitas, A. Penkevičius sako, kad svarbiausia – emocija. „Viską lemia emocija. Kai Edgaras parašo dainos žodžius ir sukuria pirminę melodiją su pianinu arba gitara, labai dažnai jis jau jaučia, ar tai bus hitas, ar ne. Dėl kai kurių dainų sutariame abu iš karto, o kartais nuomonė išsiskiria. 

Tad aš paprašau palaukti ir vėliau vėl grįžti prie tos dainos. Man labai padeda tas laiko tarpas, kad būtų galima objektyviau įvertinti, kuri daina turi savyje kažką stipraus“, – sako A. Penkevičius.

Muzikos prodiuseris E. Koldaras, rašantis tekstus grupei „Sadboi“ ir jų prodiusuojamoms dainoms, sako, kad kartu su Artiomu į kiekvienos dainos kūrimą žiūri itin atsakingai: „Turbūt mūsų išskirtinis bruožas yra tai, kad net demo dainos versiją stengiamės klientui pateikti tokią, lyg ji skambėtų kaip jau baigtinis kūrinys. Manau, kad būtent tai vertina mūsų klientai. Labai dažnai, kai į mus kreipiasi dėl dainos prodiusavimo, atlikėjai sako, kad jau atpažįsta mūsų skambesį ir nori būtent to savo klausytojams.“

Nuolatiniai kivirčai – kaip darbo dalis

Nors „Sadboi“ tandemas kartu skaičiuoja daugiau kaip dešimtmetį darbo kartu kuriant muziką tiek sau, tiek kitiems, vaikinai neslepia, kad nedideli kivirčai – kone jų kasdienybė. 

„Su Edgaru mes susiginčijame kone kiekvieną dieną. Tai yra mūsų kasdienybė. Kartais net pagalvoju, kaip mes trylika metų vis dar bendraujame. Bet mes gerbiame vienas kitą ir mokame vienas kitą išgirsti. Nors mūsų nuomonės kartais skiriasi radikaliai, galiausiai prieiname kompromiso.

Aš esu rutininis žmogus. Edgaras į mano gyvenimą atneša tokių kalnelių, kurie leidžia pamatyti naujus horizontus. Taip buvo ir su „Mohito“ daina. Jeigu ne Edgaras, aš nebūčiau ryžęsis leisti šios dainos. Bet džiaugiuosi, kad ryžomės. O aš, manau, Edgarą šiek tiek labiau priartinu prie žemės“, – sako A. Penkevičius. 

Pasirodo, skiriasi ne tik kolegų nuomonės, bet ir darbotvarkės. A. Penkevičius – rytinis žmogus, tuo tarpu E. Koldaras mieliau dainas rašo naktimis iki paryčių. „Pradžioje yra buvę atvejų, kai aš netgi pykdavau, kad mūsų darbotvarkės taip skiriasi. Bet vėliau pavyko rasti bendrus sprendimus ir vienas prie kito labiau prisiderinome. Kitaip mūsų tandemas tiesiog neveiktų.

Edgaras mūsų duete yra tas žmogus, kuris nuolat sugalvoja kažką naujo. Gal ne visas tas iniciatyvas įgyvendiname. Bet tikrai daugumą jų. Manau, kad norint tobulėti ir judėti pirmyn, turime rizikuoti, eksperimentuoti, nuolat atrasti kūryboje kažką naujo. Taip, ne visada pavyksta. Bet man atrodo, kad baisiau negu rizikuoti, tai dešimtmečius daryti tą patį ir nesikeisti“, – sako A. Penkevičius.