Nuo laivininkystės iki ambasadoriaus postų: nutrūko išskirtinė diplomato Viktoro Baublio gyvenimo kelionė

Nepriklausomybės metais teko uždarinėti Spaudos kontrolės valdybą prie VRM, dirbti Adolfo Šleževičiaus vyriausybės atstovu spaudai (kaip tik čia turiu savo interesą, nes būtent šį darbą iš V.Baublio teko perimti man).

1994-ieji jam buvo lemiami, nes pasukta į diplomatinę tarnybą, iš kurios taip ir neišeita. Viktoras Baublys ambasadoriavo Baltarusijoje, paskui – Ukrainoje. Ankstesnių metų patyrimas padėjo dirbant dar tik permainų keliu pradedančiose eiti regiono valstybėse. 

Viktorui teko nemažas krūvis, kai 2004 metais Lietuvos ir Lenkijos prezidentai suvaidino svarbų vaidmenį, stabdant galimą kraujo praliejimą Ukrainoje. Paskutinis svarbus diplomatinis postas - generalinis konsulas Kaliningrade (2005-2009).

Viktoras Baublys buvo tinkamas diplomatas tinkamoje vietoje – ypač kai laikmetis reikalavo lanksčių ir pragmatiškų žmonių. 2003 metais premjeras Algirdas Brazauskas, sveikindamas Viktorą Baublį su 60-mečiu, rašė: „Linkiu nesikeisti sieloje. Linkiu be reikalo nepersitvarkyti ir nemodernėti.“

Dabar turime kitokius atstovus užsienyje. Diplomatus su kitokiomis biografijomis ir kitu išsilavinimu. Tačiau gyvenimas kaip ir anksčiau reikalauja lankstumo, gebėjimo ieškoti Lietuvos draugų ir pagrindinio principo – tarnystės savo kraštui. 

Atsisveikinimas 18 d. (sekmadienį), nuo 14 iki 19 val.  Vilniaus laidojimo namuose, Sietyno g. 14 (Karoliniškėse).