Pamatęs, kas darosi Lietuvoje, Liudas Mikalauskas nenutylėjo: net vaikams baisu parodyti

Savo mintis L. Mikalauskas išdėstė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Įrašu pasidalijo ir su „Delfi“ skaitytojais. „Dieve, Dieve, kur mes taip nueisim?

Ir tai vyksta savam krašte, tarp savų, per Adventą, prieš Kalėdas. Tiek patyčių, tiek pykčio savam lietuviui, kad net baisu vaikams parodyti, kas vyksta. Dabar sutikus žmogų bijai kalbėti, visų pirma, kaip toj Vinco Kudirkos satyroj, nulenki prieš jį galvą ne tam, kad pagerbtum, o tam, kad pažiūrėtum, kuriai pusei jis priklauso: ar skersadryžininkų ar išilgadryžininkų. 

Kažkam reikės visa tai išsrėbti, grąžinti pasitikėjimą lietuviui lietuviu... Ir vėl žiūrėsim į vietines bendruomenes, į kultūrą (jei ir jos nesutrypsim), šauksimės pagalbos, kad kurkit pasitikėjimą žmogumi iš naujo. 

Laimėtojų šioj kovoj nėra, nes vis tiek liks tiek pat daug pralaimėtojų ir visi čia – Lietuvoje. Tai gimdys tik naują pykčio bangą! O jei, kaip per tas I pasaulinio karo Kalėdas, pakiltume iš apkasų ir susėstume prie stalo, pasiruošę visi atiduoti duoklę taikai, suprasdami, kad laisvės turime tik tiek, kiek jos paimame iš kito. 

Ji neskraido kažkur danguje kaip atskira duotybė, jos visada turim tiek, kiek jos mums iš savęs duoda kitas... Ramybės visiems, pagarbos ir nuolankumo kitam... Į komentarus neatrašysiu, tiesiog tyliai kampe pasimelsiu“, – rašė L. Mikalauskas.

Šis L. Mikalausko įrašas sulaukė daugiau nei 3.5 tūkst. „patinka“ paspaudimų ir daugybę komentarų: 

„Labai puikus pastebėjimas. Nebeliko nieko normalaus. Nei tikėjimo, nei padorumo, nei sąžinės“; 

„Ačiū, Liudai. Vakar tą pačią mintį pirmą kartą garsiai išsakiau. Dabar ramiau, kad yra ne tik tos dvi pusės, karo skraistę mojuodamos, bet ir giliau jaučiantys ir mąstantys... Ramiau“; 

„Kaip taikliai ir kaip gražiai. Visiems ramaus Kalėdų laukimo!“; 

„Teisingi ir laisvi žodžiai. Ačiū Jums“.