Praktiką Stambulo „Fenerbahče“ atlikęs LSU studentas – apie išskirtinę patirtį Jasikevičiaus ir Itoudžio pašonėje

Būtent tokią svajonę įgyvendino ir vienoje geriausių Europos krepšinio organizacijų du mėnesius pagal „Erasmus+“ programą stažavosi Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo sistemų atletinio rengimo specializacijos ištęstinių studijų ketvirto kurso studentas Arūnas Aleksandravičius.

„Fenerbahče“ daug dėmesio skiriama ne tik fiziniam rengimui, bet ir kineziterapijai, – kalbėjo LSU studentas. – Viskas yra labai individualizuojama – kiekvienas žaidėjas turi programą, sudarytą pagal jo fizines ypatybes ir traumų istoriją. Tai ypač aktualu žaidėjams, kurie būtent tuo metu patyrę traumelių.

Jei laikomasi įprastos savaitės protokolo, tai krepšininkai turi dvi svorių kėlimo treniruotes: vieną 45 minučių, kurioje keliama ypač sunkiai, galingai ir dideliu intensyvumu, bei antrą 25 minučių, kai dirbama lengviau, mažesniu intensyvumu.

Klubo infrastruktūra irgi įspūdinga: trenerių biuras, treniruoklių salė, speciali kineziterapijos erdvė, virtuvė, kurioje visuomet dirba šefas, ruošiantis sveiką maistą. Už dar vienų durų – koridorius į areną. Viskas vienoje vietoje ir labai funkcionalu.“

Nors dabar A. Aleksandravičius karjeros aukštumų siekia treniravimo srityje, anksčiau jo profesinė veikla buvo kita, niekaip nesusijusi su fiziniu aktyvumu.

„Po mokyklos baigimo studijavau vadybą ir nemažai metų dirbau pardavimų vadybininku. Vaikystėje žaidžiau krepšinį – baigiau sporto mokyklą ir turėjau galimybę bandyti žaisti profesionaliai, tačiau to teko atsisakyti. Vietoje to pasirinkau mėgėjų lygą ir ten toliau rungtyniavau“, – prisiminė A. Aleksandravičius.

„Kai buvau 32-ejų, mano kūnas subyrėjo – jaučiau tokius skausmus, kad nebegalėjau pakilti iš lovos, – tęsė LSU studentas. – Tąkart pažįstamas rekomendavo apsilankyti pas vieną žinomą fizinio rengimo trenerį Šiauliuose. Pradėjome sportuoti, rezultatas greitai pasimatė ir po pusmečio vėl galėjau žaisti krepšinį – pašokti, įdėti į krepšį ir atlikti kitus elementus.

Tai mane labai sužavėjo ir 2020 metais, kai gyvenimas ir šeiminė padėtis jau buvo stabilūs, nusprendžiau viską keisti ir įstojau į Lietuvos sporto universitetą.“

Skaityti ir domėtis mėgstantis A. Aleksandravičius įstojęs į LSU greitai suvokė norįs gautą informaciją studijų metu pritaikyti praktikoje. Taip šiaulietis ėmė ieškoti galimybių savo mieste.

„Jau pirmo kurso pabaigoje nuėjau į „Saulės“ krepšinio akademiją ir kaip atletinio rengimo treneris išbandžiau save su U16 vaikinų komanda. Veikiausiai tai sutapimas, tačiau po kelių mėnesių darbo komanda iš B diviziono pateko į aukščiausiąjį, tad mano praktika „Saulės“ krepšinio akademijoje prasitęsė dar metams.

Kitą sezoną gavau galimybę dirbti su Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniaujančia ekipa, kurioje vyriausi „Saulės“ krepšinio mokyklos žaidėjai migruoja tarp Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiančios „Šiaulių“ komandos.

Sezonas buvo geras, kažko labai blogo nepridariau, o mano darbo metodai KM „Saulės“ vadovybei patiko, tad jau trečiame kurse pradėjau dirbti visu etatu“, – tikino A. Aleksandravičius.

Atletinio rengimo treneris šiuo metu dirba ne tik su RKL komandos krepšininkais, bet ir su daug jaunesniais atletais, kurių sporto kelias prasideda nuo aštuonerių. Tokio amžiaus krepšininkus A. Aleksandravičius moko ne svorių kilnojimo ypatumų, bet koordinacinių ir bėgimo gebėjimų.

Visgi praktikos LSU studentui norėjosi dar daugiau. Pirmiausia dviejų savaičių stažuotę jam suteikė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančios Kauno „Žalgiris-2“ ekipos vairininkas Vytautas Pliauga – per šį laikotarpį A. Aleksandravičius gavo galimybę pasidarbuoti su komandos fizinio rengimo treneriu Domantu Tautkumi.

Dar vėliau LSU studentas ėmė dalyvauti nuotoliniuose Eurolygos atletinio rengimo trenerių asociacijos (ESCCA) kursuose. Būtent su šios organizacijos direktoriumi, Stambulo „Fenerbahče“ atletinio rengimo treneriu Kostu Chatzichristos LSU pavyko užmegzti ryšį Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo trenerio Justino Grainio dėka. ESCCA ir LSU bendradarbiavimą pavyko praplėsti, o A. Aleksandravičius tapo pirmuoju studentu, kuriam buvo pasiūlyta išskirtinė „Erasmus+“ programos praktika – dviejų mėnesių stažuotė „Fenerbahče“ klube pas tą patį K. Chatzichristos.

„Visada galvodavau, kad turiu žmoną, vaikų, todėl „Erasmus+” išvyka yra praktiškai neįmanoma, bet kai gavau tokį pasiūlymą, atsisakyti tiesiog negalėjau, – juokėsi A. Aleksandravičius. – Iš tikrųjų pakliuvau į situaciją, kai komandai nesisekė – dėl traumų ekipa buvo puolusi į duobę, išryškėjo įvairūs vidiniai dalykai. Vėliau keitėsi treneriai ir Dimitrį Itoudį pakeitė Šarūnas Jasikevičius.

Man ši situacija buvo pats įdomumas. Vis tik keturi traumuoti žaidėjai, svarbūs pokyčiai – buvo įdomu pasižiūrėti, kaip komanda reaguos ir kaip išlips iš tos traumų virtinės. Ypač įdomu stebėti ir krepšinio treniruotes, kur pirmiausia dirbo du kartus Eurolygos čempionas D. Itoudis, o po to – mūsų visų puikiai pažįstamas Š. Jasikevičius. Turiu pripažinti, kad jų treniruotės skyrėsi kaip diena ir naktis.“

Likus metams iki studijų pabaigos LSU studentas vis dar nežino, kurioje srityje – vaikų ugdyme ar didelio meistriškumo suaugusiųjų sporte – norėtų tęsti savo karjerą.

„Dirbant su vaikais viskas yra grįsta ugdymu. Ypač, kai vaiką pradedi ugdyti antroje ar trečioje klasėje – tada labai akivaizdžiai matai, kaip pagerėja jo bėgimo technika ar kitos savybės, kaip vaikas tobulėja.

Dirbant profesionaliame klube akcentuojamas fizinio parengimo palaikymas – turi padaryti taip, kad rungtynių dieną žaidėjas būtų geriausios įmanomos formos. Tuomet savęs klausiu, kur dirbti man yra smagiau. Šiuo metu sakyčiau, kad turbūt su vaikais“, – atviravo A. Aleksandravičius.

Pagal sporto mokslą Baltijos šalyse lyderiaujantis LSU skatina nuolat domėtis sporto mokslininkų rengiamais tyrimais ir jų išvadomis. Vis dėlto LSU Treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacijos studentas A. Aleksandravičius atviras – vien teorinių žinių dirbant su sportininkais praktikoje nepakaks.

„Esu grynas LSU produktas – ne tik mokausi teorinių subtilybių paskaitose, bet ir ieškau daugiau praktinių patarimų universiteto rekomenduotuose mokymuose, – teigė A. Aleksandravičius. – Visgi manau, kad norint būti geru specialistu to neužtenka. Skaitau knygas, dalyvauju aukštesnio lygio seminaruose ir ieškau, kur tobulėti bei praktiškai išbandyti save. Visas šis paketas tikrai duoda gerą rezultatą.“