Pasakiau: „Jis nedidelis.“
Ji nusišypsojo:
„Turiu viską, ko man reikia – jûsų meilę.“
Mama niekada nemėgo skrydžių.
Dažniausiai aš buvau ta, kuri atskrenda ir išskrenda.
O šįkart – ji pasiruošusi kelionei.
Pasakiau jai:
“Kaip tu čia dabar susiruošei? Kur tu čia dabar skrisi viena?
Kaip tu atrasi kelią?
Kas tave pasitiks?“
Ji tylėjo.
Tik atsistojo, apsisuko… ir pamojo man ranka.
Aš pasakiau: “Pabūk dar su manim.“
Bet ji nusišypsojo ir išėjo…
Ji buvo graži, žavinga, su ryškiai raudonu lūpdažiu.
Tylus orumas. Paskutinis jos žvilgsnis – šviesus.
Tą akimirką mūsų sielos kalbėjosi.
Ji atsisveikino.
Aš likau – su meile, skausmu ir ilgesiu …
Sudie, Mamyte… iki pasimatymo.
Dėl mamos palydų dar pranešiu...
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Karinos Martus asmeninėje Facebook paskyroje
VE.lt prierašas
Birželio 5-ąją Klaipėdos Kazimiero bažnyčioj nuo 13 val. galima atsisveikint su a.a. Kazyte...
Laidotuvės penktadienį.
Tikslenė informacija bus vėliau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą