Šokėja Klara – apie tėvų nepritarimą, patirtį „Žalgiryje“ ir sėkmę Londone: „Visa tai mano gyvenime šiandien vyksta realiai“

Klara – viena iš 8 dalyvių, kurie pirmieji išbandys savo jėgas šio sekmadienio dvikovose. Už dalyvius tiesioginės transliacijos metu balsuos tik TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovai ir visi tie, kurie projektą stebės gyvai. Trumpuoju numeriu balsuoti už sau patikusį šokėją bus galima tik tuo metu, kai jis šoks. Į kitą projekto etapą pateks tik tie du šokėjai, kurie surinks daugiausiai žiūrovų simpatijų. 

Tėvai nuo noro šokti stengėsi atkalbėti

Kad šokis yra jos aistra, Klara pajuto būdama vos 3-ejų. O kadangi jos mama turėjo daugybę įvairiausių muzikos kasečių, Klara jau nuo mažens klausydavo skirtingų atlikėjų ir valandų valandas šokdavo. Jai tai buvo būdas pasikelti nuotaiką, išsikrauti ir jaustis pakylėtai.

Tiesa, Klaros tėvų jos noras šokti visai nežavėjo. „Ko tik negirdėjau, bandant mane atkalbėti. Neva, su šokiais nieko nepasieksiu, nesu talentinga, reikia lankyti „tikrą“ sportą“, – prisimena ji.

Kadangi tėvai Klaros aistros nesuprato, ji savo praktiką saugodavo – dažniausiai šokdavo užsidariusi kambaryje. Būtent ten ji galėjo būti savimi. 

„Dažnai įsivaizduodavau, kad dalyvauju pasirodymuose, varžybose, net kad turiu savo mokinių komandą. Visa tai mano gyvenime šiandien vyksta realiai. Kaskart apie tai pagalvojus, apima emocijos“, – neslepia ji.

Klaros noras šokti buvo labai stiprus, tačiau ji ilgą laiką neturėjo galimybių savęs realizuoti. Tą prisiminus, Klarai pasidaro liūdna iki šių dienų. 

„Praėjo daug metų, kol galėjau šokį priimti kaip rimtą, tikrą veiklą. Turėjau daug ką savyje „atprogramuoti“. Manau, kad jei nebūčiau išvažiavusi į Londoną, nebūčiau žengusi šio žingsnio. Ir vis galvoju, kaip atrodytų mano gyvenimas, jei būčiau pradėjusi anksčiau, drąsiau ir su daugiau tikėjimo bei palaikymo nuo pat pradžių“, – sako ji.

Močiutė – vienintelis ramstis, tikėjęs Klaros svajone

Augdama Lietuvoje, Klara nuolat girdėjo, kad šokis nėra rimta profesija: „Mano tėčio balsas ilgai gyveno mano galvoje sakydamas, kad šokiai yra fainas užsiėmimas, bet ne karjera. Net kai mečiau ofiso darbą ir pradėjau eiti šiuo keliu, mano žingsniai buvo labai nedrąsūs. Esu labai dėkinga Londone sutiktiems žmonėms, kurie mane palaikė ir savo pavyzdžiu parodė, kad tai, ko noriu, yra realu ir įmanoma.“

Nepaisant to, Klara jautė, kad savo svajonės atsisakyti negali. O šokio galia dar labiau sustiprėjo tuomet, kai nuo kasos vėžio mirė jos močiutė – vienintelis žmogus šeimoje, kuris palaikė jos norą šokti.

„Jaučiau, kad per šokį galiu išlieti liūdesį ir jaustis šiek tiek lengviau. Jaučiausi taip, tarsi per šokį ir muziką galėčiau su močiute komunikuoti, dėkoti jai už rūpestį ir palaikymą. Už tai, kad mane vežiodavo į treniruotes“, – prisimena ji.

Būtent tais metais Klara ir pati pradėjau mokyti šokio: „Ilgai jaučiau norą dalintis tuo, kuo gyvenu, įkvėpti kitus. Močiutės mirtis paskatino nustoti gyventi svajonėse ir pagaliau imtis veiksmų. Visi mano pasiekimai šokiuose yra skirti jai.“

Metai „Žalgiryje“ ir viską pakeitęs Londonas

Vėliau, norėdama patikrinti save profesionalioje struktūroje, kurioje gausu disciplinos, greito tempo, o keliama kartelė – labai aukšta, Klara nusprendė tapti „Žalgirio“ krepšinio komandos palaikymo šokėja.

„Laiką „Žalgiryje“ prisimenu kupiną didelių įspūdžių, įtampos ir streso. Šokau tik metus, o būnant naujoke, pirmi metai yra chaotiški. Per labai trumpą laiką reikia išmokti didelį kiekį choreografijų, naujus gimnastikos elementus ir nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių pozicijų. Tai buvo geras iššūkis ir puiki patirtis. Šokėjos tai vienai minutei įdeda nerealiai daug įdirbio, pastangų ir profesionalumo. Žiūrovai nė neįsivaizduoja! Šokti „Žalgirio“ arenos atmosferoje buvo visiška svajonė“, – pasakoja ji.

Visgi, pasibaigus pirmajam sezonui, Klara jau turėjo planą išvykti studijuoti į Londoną. Čia ji mokėsi tarptautinio verslo ir ispanų kalbos.

„Tuo metu apie rimtą šokį nebuvo nė kalbos. Mano mąstymas nuo pat vaikystės buvo suformuotas taip, kad šokis nėra karjera, apie kurią galima svajoti“, – sako ji.

Tiesa, nors studentiškas biudžetas ir neleido treniruotis tiek, kiek Klara būtų norėjusi, ji laisvalaikiu ne tik šoko, bet ir išbandė daugybę skirtingų stilių – nuo baleto ir contemporary jazz iki heels.

„Darbo dieną baigdavau 17 valandą, o tuomet šokdavau nuo 17.30 iki 22 valandos. Savaitgaliais – ir dar daugiau“, – prisimena ji. 

Vėliau Londonas Klarai pažėrė ir dar daugiau staigmenų. Čia yra ji atrado Azonto-Ganos šokio stilių, kuris jai suteikė didelę judesio laisvę ir bendruomenės jausmą. Amapiano – vienas iš Pietų Afrikos muzikos ir šokių stilių – atvėrė ir dar kitą Klaros būseną. Tai – skubėjimo atsisakymas. 

Klarai itin artima ir vogue fem kultūra, kurioje performansas susijungia su tapatybe. 

„Ji atspindi mano pusę, kuri nori būti matoma ne tik kaip šokėjos, bet ir kaip queer moters, talpinančios ir jėgą, ir švelnumą. Tai – stilius, kuris reikalauja ne tik technikos, bet ir drąsos viešai būti savimi. Nors iš šono šis stilius atrodo lengvas, jo technika ir struktūra yra apgaulingai sudėtingos. Jei viduje yra nors menkiausia abejonė savimi, vogue fem ją labai greitai iškelia į paviršių“, – sako ji.

Kaip Klara ruošiasi dvikovoms?

Šiandien Klara užtikrintai sako, kad šokis jai atvėrė pasaulį, žmones, bendruomenes, keliones bei kūrybinius projektus. Jis išmokė disciplinos, atkaklumo ir pasitikėjimo savimi. Per šokį Klara atrodo ir galimybę dalintis, mokyti, kurti savo metodą, statyti pasirodymus ir nuosekliai vystyti savo meninę kryptį.

„Visos gyvenimo patirtys natūraliai susijungė mano kuriamame judesio metode ir bendruomenėje. Dabar savo šokio mokykloje „ConTempo Movement“ jungiu contemporary jazz techniką, kūno sąmoningumą ir savirefleksiją“, – sako Klara.

O praėjusiais metais kartu su komanda Klara pasirodė ir Indigo O2 scenoje. „Tai buvo pirmas kartas, kai savo choreografiją ir komandą perkėliau į didelę sceną. Man tai buvo didelė atsakomybė – išlaikyti turinį ir ryšį, kai erdvė tampa didžiule“, – teigia šokėja.

Be to, anais metais Klara taip pat sukūrė ir šokio teatro darbą „Five Bodies Ago“, kuriame susipina skirtingi šokio stiliai, tikros pagrindinių šokėjų asmeninės istorijos, pagoniškos Lietuvos sezonų tradicijos ir mūsų šalies mitologinių deivių motyvai.

O dabar didžiausias Klaros iššūkis – „Red Bull Dance Your Style“ šokių kovos. Tapti šio projekto dalyve, beje, ją paskatino brolis Kipras. 

„Man visuomet patinka sąmoningai išeiti už savo komforto zonos ir išbandyti save situacijose, kuriose nesijaučiu tvirtai ar neturiu daug patirties. Jau žinau, kad tokiais atvejais labiausiai augu“, – užtikrintai sako Klara.

Tiesa, ji atvira – toks šokių formatas jai yra naujas. O kadangi žavėjosi daugeliu dalyvių atrankose, pati pripažįsta nė nesitikėjusi patekti į dvikovas. 

„Pagrindinis mano tikslas yra nugalėti jaudulį ir mėgautis momentu. Manau, jog kai nervai perima kontrolę, prarandama šio meno esmė. Todėl nervų balansas, ypač dvikovų aplinkoje, man yra atskiras įgūdis, kurio dar mokausi“, – sako ji.

Klara pasakoja, kad dvikovoms daugiausiai ruošiasi šokdama pagal tokią muziką, pagal kurią įprastai nesitreniruoja. Taip pat ji daug svarsto ir apie tai, kokią savo pusę dvikovose norės parodyti.

„Kartais man atsibosta tas ultra femme įvaizdis, kurį esu įvaldžiusi, ir kurį žmonės mėgsta. Tradicinis moteriškumas tiek gyvenime, tiek šokyje, dažnai veikia kaip performansas – jame saugu, nes jis lengvai atpažįstamas ir suprantamas. Tačiau tai – tik viena mano pusė. Man svarbu nebūti matomai tik per vieną prizmę. Bet aš dar tik mokausi parodyti tai, kas yra už jos ribų, ir dar nežinau, ar ta versija jau pasiruošusi didžiajai scenai“, – pokalbį baigia ji.