Su kalinėmis dirbęs Stanislovas Stavickis-Stano prabilo apie nedorą jų paslaptį: „Dėl to galėjo atsidurti ir karceriuose“

Dar 2012 m. muzikiniame projekte „Chorų karai“ Stano buvo Panevėžio moterų pataisos namų choro vadovas. Apie šį laikotarpį jis papasakojo su smulkiausiomis detalėmis, o kai kurios iš jų – priverčia suklusti.

„Tai buvo nuostabios akimirkos mano gyvenime, nes kaip tik mane pirmą kartą paliko žmona. Perduodu didžiausius linkėjimus ir laisvėje esančioms bei antrąkart sugrįžusioms. Visas jus iki šiol myliu, prisimenu ir gerbiu.

Būdavo labai smagu. Sekmadieniais vykdavo filmavimai. Atvažiuojam arba iš vakaro, arba iš ryto parepetuoti. Moteriškės gauna cukriuko ir tam tikrų priemonių pagalba pasigamina alkoholinio gėrimo. Laiko už radiatoriaus paslėpusios.

Tai yra pakankamai pavojinga, dėl to jos galėjo atsidurti ir karceriuose, bet vis tiek stengdavosi ir ateidavo į filmavimą, atsinešdavo gėrimą ir sakydavo: „Štai, atšvęskim“, – prisiminimais dalijosi Stano.

Stano priminė, kad jam teko vadovauti ir benamių chorui. Pasirodo, juos atrinko labai paprastai – vaikščiojant gatvėmis.

„Tais laikais nebuvo į žemę suleistų atliekų konteinerių, kaip dabar. Tada viskas buvo pakankamai paviršiuje ir mano choristai dirbo prie šiukšliadėžių. Ėjome su filmavimo grupe ir rinkome. Prieidavom ir klausdavom: „Ar dainuoji? Jei nedainuoji, gal žinai, kas dainuoja?“.

Nakvynės namuose ir krizių centruose mes suradome daug nuostabių žmonių. Esminis dalykas buvo tai, kad tiek moterų kalėjimo, tiek benamių choristams tai buvo vieni gražiausių gyvenimo prisiminimų“, – kalbėjo Stano.

Atlikėjas pabrėžė, kad choristai įsitraukė su dideliu atsidavimu ir tai jiems buvo neįkainojama patirtis.

„90 proc. mano choristų buvo alkoholikai arba narkomanai ir tik vieną kartą vienas žmogus užgėrė per 4 ar 5 mėnesius. Jiems buvo be galo svarbu dalyvauti, būti, daryti. Jiems patiko, kad juos kažkas mato, jiems rašo, apie juos galvoja. Kad jie yra žmonės“, – šyptelėjo S. Stavickis.

Stano ir D. Zvonkus kartu prisiminė ir laikotarpį, kai priklausė dviems itin populiarioms grupėms – „Bavarijai“ ir „Delfinams“. Pasirodo, ne viskas buvo rožėmis klota.

„Mes buvome jauna grupė. Viską pasiėmė prodiuseriai. Aš uždirbau gal 600 litų, o kažkas uždirbo 600 tūkst. litų. Kartu su kitu grupės nariu nuomavomės butą Lazdynuose už 200 litų, valgėme makaronu – tai buvo pagrindinis racionas.

Taip mes gyvenome, kai buvome pati populiariausia grupė Lietuvoje. Už koncertą mums mokėdavo po 300 litų, o perkamiausias albumas mums atnešė „Honda Civic“, vieną mašiną ant dviejų turėjom“, – pasakojo Stano.