Eksperimentuose dalyvavo savanoriai, tariamai turintys nuostabių gebėjimų. Jie vykdė vadinamąjį nuotolinį stebėjimą - bandė surasti daiktus ir žmones, taip pat juos valdyti per atstumą.
Projektas buvo nutrauktas 1995 m., pripažinus, kad tik kai kuriais atvejais eksperimentų rezultatai peržengė paklaidos ribas.
Apskritai jie pasirodė neaiškūs ir dviprasmiški.
Amerikos policijos bendradarbiavimas su „aiškiaregiu“ iš Nyderlandų Peteriu Gurkosu, priešingai, tapo nepaprastai produktyvus.
Jis teigė neva matantis praeitį ir ateitį.
Kaip P. Gurkosas padėjo išspręsti plačiai nuskambėjusią „Bostono smaugiko“ bylą? Ir ar jis sugebėjo nuspėti savo paties mirties datą?
Peterio Gurkoso istorija
Žurnalistams ir tyrėjams aiškiaregys pasakojo: Antrojo pasaulinio karo metais, kai jam buvo 30 metų, jis nukrito iš 10 metrų aukščio ir kelioms dienoms paniro į komą.
Atsibudęs ligoninėje jis esą suprato, kad prarado regėjimą, tačiau sugebėjo matyti kažką „kitokio“.
„Kaip jis paaiškino, jis mato ir praeitį, ir ateitį, t. y. kažkokiu vidiniu keistu, nesuprantamu regėjimu.
Kai jis pateko į ligoninę, gretimoje lovoje gulėjo vyras, kuriam jis pasakė: „Jūsų tėvas mirė, ir aš žinau, kad jūs pavogėte iš jo pinigus, kuriuos laikote savo naktinėje spintelėje“.
Jis taip pat visus nustebino pasakęs slaugytojai, kad pametė draugo rankinę, palikęs ją kažkur traukinyje“, - pasakojo psichologas Arturas Vafinas.
Abiem atvejais Peteris Gurkosas buvo teisus.
Netrukus regėjimas jai buvo sugrąžintas, tačiau nuostabūs gebėjimai niekada neišnyko. Ir jis labai pravertė per karą ir iškart po jo.
Peteris Gurkosas ir dingusios studentės paieškos
Peteris padėjo identifikuoti vokiečių agentus ir ieškoti dingusių giminaičių žmonėms, kurie kreipėsi į jį. 1948 m. Švedijos policija paprašė aiškiaregio padėti ieškoti dingusios studentės.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
Po tam tikrų veiksmų ir manipuliacijų Gurkosas priėjo prie išvados, kad merginą nužudė jos pačios tėvas, o lavonas buvo užkastas rūsyje.
Tačiau to patikrinti, kaip teigia žiniasklaidos šaltiniai, nepavyko, nes tėvas neleido policijai veikti be orderio, o aiškiaregio Gurkoso nuomonės nepakako tokiam kratos orderiui išduoti.
„Aiškiaregys“ Amerikos policijos tarnyboje
Šeštajame dešimtmetyje gandai apie nepaprastą Peterio Gurkoso talentą pasiekė amerikiečių verslininką Henrį Belką.
Jam pasiūlius, „aiškiaregis“ persikėlė į JAV ir atsidūrė gydytojo ir parapsichologo Andrijaus Puharičiaus laboratorijoje.
Beveik dvejus su puse metų jis tyrinėjo „aiškiaregio“ „nuostabius gebėjimus“. Ir galiausiai konstatavo: Gurkoso smegenys veikia kaip radaras.
Po to A. Puharičiui kolegos suteikė „naivaus tyrėjo“ pravardę. Nė vienam specialistui olandų aiškiaregio dovana nepadarė įspūdžio.
Tačiau tai nesutrukdė Gurkosui išgarsėti. Jį ėmė kviesti į televiziją, taip pat - į policiją, kad padėtų gaudyti nusikaltėlius.
„Pavyzdžiui, Gurkosas buvo pakviestas tirti Čarlzo Mansono baudžiamąją bylą. Tai byla dėl sektos, kurios lyderiu buvo pripažintas Čarlzas Mansonas.
O apskritai sektantai vykdė masines ritualines žmogžudystes. Tai ir sukėlė rezonansą visuomenėje“, - patikslino advokatas.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
Ir pats Peteris Gurkosas, ir jo gerbėjai, kurių tuo metu jau buvo nemažai, patikino: būtent dėl savo supergalių identifikuotas sektos lyderis.
Tačiau tikrovėje viskas buvo kitaip. Nustatyti žiauraus kulto vadovo tapatybę padėjo jo paties bendrininkė - Siuzana Atkins.
Ji papasakojo apie Čarlzą Mansoną savo kameros draugei, o pastaroji apie tai papasakojo visai policijai.
Kaip „Bostono smaugiko“ byla privertė suabejoti Gurkos dovana
„Aiškiaregys“, siekdamas populiarumo, negalėjo praeiti pro sensacingą „Bostono smaugiko" bylą.
Taip vadinamas Albertas de Salvo, kuris 60-ųjų pradžioje Masačusetso valstijoje nužudė 13 moterų.
Piteris Gurkosas patikino, sakykime, tiksliai apibūdinęs maniako išvaizdą. Tiesa, įžvalga „aiškiaregiui“ atėjo ne iš karto.
Nusikaltėlį jis pavadino tai rudaplaukiu, tai šviesiaplaukiu. Tarsi išvardydamas plaukų spalvas, kol netyčia atspėjo.
Kai tyrimo ir „aiškiaregio“ versijos visiškai nesutapo, jis apkaltino detektyvus nekompetencija.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
„Pavyzdžiui, Virdžinijos valstijoje buvo istorija, kai buvo nužudyta mergaitė, o Gurkosas dėl to apkaltino nekaltą valytoją.
Vėliau paaiškėjo, kad tai nebuvo valytojas.
Visi įrodymai rodė visai kitą nusikaltėlį, bet Gurkosas, nepaisant to, kad tas žmogus jau buvo nuteistas, įkalintas ir t. t., atkakliai tvirtino, kad iš tikrųjų tas nekaltas valytojas ir buvo baisus maniakas“, - aiškino psichologas Wafinas.
Kaip Peteris Gurkosas ir Henris Belkas susiginčijo
Dar vienas klaidingas apskaičiavimas kainavo Peteriui Gurkosui jo globėjo Henrio Belko palankumą. Verslininkas priekaištavo „aiškiaregiui“, kad šis nesugebėjo išgelbėti jo dukters nuo mirties.
„Kai mergaitė dingo, Belkas kreipėsi į Gurkosą, o šis pasakė tik tiek, kad mergaitė mirė nuskendusi.
Supykęs ant Gurkoso už tai, kad šis nesugebėjo nustatyti tikslios jo dukters mirties, Belkas viešai papasakojo, kad Gurkosas apskritai nėra geras žmogus, kad jis yra apsėstas piktų būtybių“, - sakė advokatas Kozakovas.
Šokiruojantis Gurkoso pareiškimas apie Hitlerį
„Adolfas Hitleris nėra miręs, jis gyvena Argentinoje“, - taip skambėjo, ko gero, sensacingiausias Peterio Gurkoso pareiškimas.
Žinoma, paaiškėjo, kad tai buvo klastotė. Juk yra nenuginčijamų įrodymų, kad fiureris iš tiesų nusižudė prieš pat kapituliacijos pakto pasirašymą.
Pavyzdžiui, jo žandikaulis, saugomas FSB archyvuose. Tai, kad jis autentiškas, patvirtina ir rentgeno nuotraukų palyginimas, ir asmeninio Hitlerio odontologo liudijimas.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
Kaip olandų „aiškiaregis“ apgaudinėjo žmones: demaskavimas
Daugelis sakė: Peteris Gurkosas - tik išgalvotas asmuo. Pavyzdžiui, psichologas Charlesas Tartas. Jis atliko eksperimentą, kuris parodė - „aiškiaregys“ iš tikrųjų neturi jokių supergalių.
Specialistai sako, kad olandas tiesiog gerai įvaldęs šaltąjį skaitymą.
Tai metodas, kuriuo aiškiaregiai, burtininkai, aiškiaregiai ir aiškiaregės manipuliuoja pašnekovu. Jie atkreipia dėmesį į smulkiausias žmogaus įvaizdžio detales, jo kalbą, neverbalinius signalus ir dažnai slapta sužino biografijos detales.
O tada remdamiesi šia informacija kuria savo įžvalgas ir prognozes.
„Tokie žmonės vadinami įvairiai: ir psichologais, ir mentalistais.
Kažkas, norėdamas juos įžeisti, vadina magais. Kažkas, norėdamas pakišti savo kainą, vadina save aiškiaregiais.
Gurkoso atveju galime daryti prielaidą, kad tai vis dėlto yra žmogus, kuris iš tiesų labai gerai skaito žmones“, - aiškino psichologas Vafinas.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
O kaip dėl to, kad ieškodamas nusikaltėlių Piteris Gurkosas vis dėlto kartais pataikydavo į taikinį? Tai paprasta, sako ekspertai. Jis tai darė ne nuo nulio, o naudojosi duomenimis, kuriuos policija jau buvo surinkusi.
„Čia tikriausiai veikia paprasta matematinė tikimybių teorija. Juk šimto nusikaltimų imtį galima gauti net atsitiktinai nurodžius tiesiog bet kurį asmenį kiekviename iš jų“, - aiškino teisininkas.
Peteris Gurkosas į teismą kreipėsi net tada, kai ieškojo kitų nusikaltėlių. 1964-aisiais jis apsimetė federaliniu agentu, rinko reikiamą informaciją ir buvo pagautas tai darant.
Tada psichologas išsisuko nuo baudos.
Gurkosas neteisingai nuspėjo savo mirties datą
Įdomu, kad Gurkosas neteisingai nuspėjo savo paties mirties datą. Jis sakė, kad mirs 1961 m. lapkričio 17 d. Tačiau tai įvyko daug vėliau.
„Gurkosas mirė 1988 m. Holivude, sulaukęs 77 metų.
Vadinasi, jis nugyveno gana ilgą gyvenimą, apskritai tapęs tokia popmuzikos ikona žmonėms, kurie užsiima arba psichikos klausimais, arba sudėtinga tokia kitų žmonių skaitymo psichologija“, - patikslino psichologas Vafinas.
Istorijos apie „aiškiaregius“, tarnaujančius CŽV
„Kosminis pasiuntinys“ Uri Gelleris
Uri Gelleris arba, kaip jis pats save vadino, - „kosmoso pasiuntinys“, išgarsėjo visam pasauliui dar vienu įgūdžiu. Teigiama, kad jis savo žvilgsnio galia lenkė metalinius šaukštus.
Žinoma, tai tik triukas, bet kuris iliuzionistas dabar lengvai pakartos šį triuką.
Gelleris taip pat teigė galintis skaityti kitų žmonių mintis. Jis rengdavo įspūdingus telepatijos seansus.
Septintajame dešimtmetyje „aiškiaregio“ gebėjimus nusprendė patikrinti CŽV.
Kadras iš laidos „Žmonijos paslaptys“
„Jie patraukė Uri Gellerį kaip žmogų, gebantį matyti ateitį ir suvokti subtilią materiją. Jie parodė jam keletą paveikslėlių, jis net užmerktomis akimis juos atspėjo, bet apskritai padarė labai didelių klaidų.
Pavyzdžiui, kartą jo paprašė atspėti ar pavaizduotas tiltas, o jis atspėjo tik tam tikrą kontūrą.
Arba jam buvo duota petarda. Jis įvardijo cilindro formos objektą, kuris skleidžia triukšmą“, - pridūrė psichologas.
Tačiau vietoj petardos Uri Gelleris nupiešė būgną, tačiau jis susidorojo su aitvaru ir vynuogių keke, kuriuos atspėjo - beveik visiškai atkartojo CŽV darbuotojų padarytus vaizdus.
Gelleris, žinoma, patikino, kad šių paveikslėlių nematė, o neatitikimus tarp, pavyzdžiui, nupiešto kupranugario ir arklio jis nurašė tam, kad jo smegenys taip apdorojo signalą.
Tikriausiai „telepatas“ suklydo tik dėl vienos priežasties - jis neteisingai suprato agentūros darbuotojų jam pateiktas užuominas.
Kodėl CŽV leido netikriems aiškiaregiams sukčiauti
„Pažvelkime į tai taip: CŽV remia šią istoriją, už ją gauna pinigų ir atitinkamai yra suinteresuota, kad šis eksperimentas pavyktų.
Ir kodėl gi nepateikus net ne labai apytikrių užuominų, o kokių nors užuominų.
Kad žmogus, kuriam atliekamas eksperimentas, kažką ten kažkur matė, girdėjo ir taip toliau, jau tikra ausimi“, - aiškino psichologas.
Taigi, dėl užuominų, užuominų ir žmonių, kurie save vadino paranormalių gebėjimų savininkais, CŽV projektas tęsėsi net iki 1995 m. Ilgamečių eksperimentų rezultatus agentūros atstovai įvardijo miglota formuluote: aiškiaregiai juos nuvylė.
Parengta pagal užsienio spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą