Tragedija Holivude: režisierius Robas Reineris ir jo žmona nužudyti – įtariamasis sūnus

Šiandien Holivudas gedi, paaiškėjus tragiškai žiniai: garsaus filmo „Kai Haris sutiko Salę“ režisierius Robas Reineris ir jo žmona Mišelė Singer Reiner buvo rasti mirtinai subadyti savo namuose Los Andžele, įtariama, per baisią dvigubą žmogžudystę. Po tragiškos poros mirties sulaikytas jų sūnus Nikas.

Aktoriaus ir režisieriaus R. Reinerio, 78, ir jo 68 metų žmonos kūnai buvo aptikti sekmadienį jų namuose Brentvude. Los Andželo policija patvirtino tirianti „akivaizdų nužudymą“.

Robo ir Mišelės sūnus Nikas, 32, buvo sulaikytas Los Andželo apygardos šerifo departamente pirmadienį. Sūnus, kuriam taikomas 4 milijonų dolerių užstatas, sulaikytas dėl įtarimų prisidėjus prie tėvų nužudymo, pranešė leidinio „Mirror“ gauti įrašai. Jis buvo areštuotas sekmadienį.

Štai viskas, ką žinome apie antrąjį R. Reinerio sūnų, kuris, anot jo, „labai tamsiu laiku“, kovojo su priklausomybe nuo narkotikų ir benamyste.

Kova su priklausomybe

Robo ir Mišelės antrasis sūnus Nikas anksčiau yra atvirai kalbėjęs apie savo kovą su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri prasidėjo paauglystėje. Į reabilitacijos centrą jis pirmą kartą pateko sulaukęs maždaug 15 metų ir iki 2016 metų jau buvo baigęs daugiau nei tuziną stacionarinio gydymo programų.

2016 metais duodamas interviu žurnalui „Parade“, Nikas atskleidė, kad į pirmąjį reabilitacijos centrą buvo išsiųstas dar būdamas paauglys. Tai tapo ilgu ir sunkiu gydymo bandymų ciklu. Sulaukęs 22 metų, jis teigė jau 17 kartų gydęsis reabilitacijos centruose. Ši patirtis vėliau padėjo sukurti pusiau autobiografinį filmą „Būti Čarliu“ (Being Charlie), kurio scenarijų jis parašė kartu su tėvu, kuris šį filmą ir režisavo.

Nikas teigė, kad jo benamystė buvo pasirinkimo negrįžti į reabilitaciją pasekmė. „Jei norėjau daryti savaip ir neiti į jų siūlomas programas, turėjau tapti benamiu“, – pasakojo jis.

Jis tvirtino daugelį naktų praleidęs gatvėse: „Buvau benamis Meine. Buvau benamis Naujajame Džersyje. Buvau benamis Teksase. Naktis praleidau gatvėje. Savaites praleidau gatvėje. Tai nebuvo malonu.“

Filmas su tėvu

Siekdamas nukreipti savo atsigavimą kūrybiniu keliu, Nikas kartu su tėvu parašė ir režisavo filmą, laisvai paremtą jo priklausomybės ir benamystės patirtimi.

Po to, kai būdamas 19 metų paliko paskutinį reabilitacijos centrą, Nikas teigė dirbęs su filmu „Būti Čarliu“, rašęs kitus projektus ir stengęsis likti švarus, kad niekada nebereikėtų grįžti į gatves. „Kai buvau ten, galėjau mirti. Tai tik sėkmė. Rideni kauliukus ir tikiesi, kad tau pasiseks“, – sakė Nikas.

„Daug tamsių metų“

Nikas tvirtino, kad kūrybinė patirtis su tėvu buvo vertinga ne tik rašant scenarijų. „Tai padarė mane tokiu, koks esu dabar, kai turėjau susidoroti su tais dalykais. Ten sutikau beprotiškai nuostabių žmonių, visiškai ne savo rato“, – pasakojo jis.

Filmas „Būti Čarliu“ pasirodė 2015 metų gegužės 6 dieną. Tuo metu Nikas teigė, kad jo prioritetas yra išlikti blaiviam. Pripažindamas, kad išgyveno „daug tamsių metų“, jis apibendrino: „Dabar jau ilgą laiką esu namuose ir vėl aklimatizavausi Los Andžele, būdamas su šeima. Tačiau buvo daug tamsių metų.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder