Už inovacijų šešėlio: Steve’o Jobso pamokos apie laikinumą ir gyvenimo pilnatvę

Sukaupęs milžinišką turtą, savo saulėlydyje Jobsas paliko ne naują technologinį patentą, o dvasinį testamentą, kviečiantį permąstyti, kas iš tiesų daro žmogų laimingą.

Sėkmės iliuzija ir materialaus turto trapumas

Jobsas pasiekė viršūnę, kuri daugumai atrodo kaip nepasiekiama svajonė. Jo vardas tapo sėkmės etalonu, o banko sąskaitos – neribotų galimybių simboliu. 

Tačiau gulėdamas ligoninės palatoje ir žvelgdamas į prabėgusį gyvenimą, jis pripažino skaudžią tiesą: visi sukaupti milijardai ir profesiniai pasiekimai nublanksta prieš artėjančią nežinomybę. 

Verslo titulai ir visuomenės pripažinimas netenka prasmės, kai stovi ant amžinybės slenksčio.

Viena įsimintiniausių Jobso minčių pabrėžia laiko ir sveikatos unikalumą. 

Mes galime pasisamdyti vairuotoją, kad jis mus nuvežtų į tikslą, ar finansų ekspertą, kad jis padaugintų mūsų turtus, tačiau niekas pasaulyje negali už mus išsirgti mūsų ligos ar atiduoti savo gyvenimo laiko.

Materialūs nuostoliai yra kompensuojami, bet laikas – vienintelė valiuta, kurios neįmanoma nusipirkti ar susigrąžinti.

Tikroji prabanga – ne daiktuose, o ryšiuose

Bręsdamas Jobsas suprato, kad laimė nepriklauso nuo daiktų kainos ar dydžio. Jo filosofija sako: tiek 30, tiek 300 dolerių kainuojantis laikrodis rodo tą patį laiką. 

Ar gyvensite 30 kvadratinių metrų bute, ar 3 000 kvadratų rezidencijoje – vienatvės jausmas gali būti vienodai aštrus. Skrendant prabangiausia pirma klase ar ekonomine kėde, lėktuvui krentant, visų likimas tampa bendras.

Tikrasis turtas, anot Jobso, yra ne banko sąskaitoje, o žmonėse, su kuriais galime dalintis tyla ar nuoširdžiu pokalbiu. 

Jis ragino mokyti vaikus ne būti turtingais, o būti laimingais. Tik tada jie užaugę vertins daiktų esmę ir prasmę, o ne jų kainą etiketėje.

© EPA-ELTA nuotr.

Penki išminties stulpai ir šeši didieji gydytojai

Savo vėlyvosiose įžvalgose Jobsas suformulavo pagrindinius principus, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą net ir sudėtingiausiomis akimirkomis:

Maistas kaip vaistas: Rūpinkitės savo mityba dabar, kad vėliau vaistai netaptų jūsų vieninteliu maistu.

Meilės galia: Mylintis žmogus niekada neatsitrauks, net jei bus tūkstantis priežasčių išeiti; jis ras tą vienintelę priežastį likti šalia.

Žmogiškumas: Yra milžiniška praraja tarp biologinės rūšies „žmogus“ ir kokybės, vadinamos „žmogiškumu“.

Kelionės bendrystė: Jei nori eiti greitai – eik vienas, bet jei nori nueiti toli ir pasiekti viršūnes – eik su bendraminčiais.

Sveikatos šaltiniai: Jobsas išskyrė šešis geriausius gydytojus: saulės šviesą, poilsį, judėjimą, sveiką mitybą, pasitikėjimą savimi ir ištikimus draugus.

© EPA-ELTA nuotr.

Inovacija gyventi sąmoningai

Steve’o Jobso gyvenimo pabaigos refleksijos yra savotiška paskutinė jo inovacija – kvietimas įdiegti „sąmoningumo programinę įrangą“ į savo kasdienybę. 

Jis įrodė, kad didžiausia pergalė yra ne pasaulio pakeitimas technologijomis, o gebėjimas atrasti ramybę savo viduje ir puoselėti ryšį su aplinkiniais.

Jo istorija moko, kad mirtis yra genialus gamtos išradimas, apvalantis erdvę nuo seno, kad atsirastų vietos naujam. 

Todėl svarbiausia – nebijoti klysti, klausyti savo intuicijos ir mylėti tai, ką darai. Nes tik meilė procesui ir žmonėms suteikia gyvenimui turinį, kuris išlieka net tada, kai ekranai užgęsta.

Šaltinis: Steve'o Jobso citatos ir vėlyvosios įžvalgos