Vaida Poderytė-Bernatavičė atskleidė prodiuserio darbo užkulisius: „Televizija tuo ir žavi, kad čia niekada nieko iki galo nesuplanuosi“

Jau daugiau nei dešimtmetį televizijos industrijoje besisukanti prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė gali pasidžiaugti ne vienu sėkmingai įgyvendintu projektu bei populiarumo sulaukusiomis laidomis.

Visgi, paklausta, kaip atrodo žiūrovus prie ekranų prikaustančios laidos formulė, moteris neslėps, jog to greičiausiai nežino nė vienas prodiuseris, nes televizijos žavesys ir slypi tame, kad čia sudėtinga nuspėti kas bus ir viską idealiai suplanuoti.

Šį šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ paskutinį sykį šiame sezone, pakvies susipažinti su trimis versliomis moterimis bei išgirsti jų sėkmės istorijas. Viena iš laidos herojų – puikiai visiems pažįstama prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė, kuri jau daugiau nei 10 metų sukasi televizijoje bei kuria didžiausio populiarumo susilaukusias laidas. Tarp Lietuvos ir Italijos gyvenanti moteris tvirtina, kad posakis „hobį paversk darbu ir neteks dirbti“ iš tiesų nemeluoja, tačiau patirti nesėkmių ar mokytis iš padarytų klaidų – neišvengiamas procesas bet kurios srities kelyje.

„Aš buvau žurnalistė, bet taip susiklostė gyvenimas ir aplinkybės, kad tapau vienos didžiausių Lietuvoje prodiuserinių kompanijų viešųjų ryšių specialiste. Besidarbuodama, pamačiau kaip vyksta procesai ir suveikęs prigimtinis imlumas ar jaunatviškas maksimalizmas, atvedė mane į pirmuosius bandymus, pirmuosius projektus, kuriuos visą gyvenimą atsiminsiu kaip neįkainojamas patirtis. Nors daug kas nesigavo, griuvo, nežinojom, kaip darosi, labai norėjom, darėm, klydom, mokėmės, bet televizija tuo ir žavi, kad čia niekada nieko iki galo nesuplanuosi“, - laidoje pasakos moteris.

Pasak Vaidos, prodiuserio pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad visos grandys veiklų sklandžiai ir kad visa komanda, siekianti bendro tikslo, dirbtų kaip mechanizmas. Visgi, šią vadovaujamos pozicijos profesiją lydi ir beprotiška atsakomybė, nes projektų vystymo eigoje, daug kur duodamas užtikrintumą lemiantis prodiuserio žodis ir, kaip sako Vaida, ant pečių nugula atsakomybė už reputaciją.

„Manau, kad nei vienas prodiuseris negalėtų įvardinti aiškiai, kaip atrodo sėkmingos laidos formulė, bet tikriausiai viskas prasideda nuo idėjos ir tikėjimo, o tuomet nuo to atspirties taško darai didžiulius darbus, kad tai taptų realybe. Bet darai ne vienas, su komanda, be kurios prodiuseris būtų niekas. Gali turėt genialiausią pasaulio idėją, bet jeigu neturi gerų režisierių, redaktorių, operatorių, vedėjų – su ta idėja niekur nenukeliausi“, - tikins Vaida.

Per dešimtmečio sukauptą patirtį, pašnekovė pasakoja keitusi savo požiūrį į vadovavimo kitiems metodus, mat tos žinios, kurias turėjo pradėdama verslą, laikui bėgant nepasiteisino. Vaidai reikėjo ieškoti savojo būdo, kaip suburti komandą, kuri jaustųsi motyvuota ir norėtų vieningai siekti bendro rezultato.

„Savo ankstyvosios veiklos pradžioje, turėjau kitokių pavyzdžių, kurie suformavo neteisingas vertybes. Man atrodė, kad turi būti komunistinis požiūris: yra vadovas ir jo turi kiti klausyti, bet mes esame kito laikmečio žmonės, kurie nori žmogiškumo. Tuomet aš supratau, kad neturiu kažko mėgdžioti, kad mano kolegos yra tie žmonės, su kuriais leidžiu vos ne tiek pat laiko, kiek su savo šeimos nariais, todėl mes pirmiausia turime turėti gražius žmogiškuosius santykius, o jau tada galime adekvačiai kalbėtis apie klaidas, bėdas, jas kartu taisyti. Kai pasikeitė mano požiūris, pradėjo formuotis dar didesnis malonumas dirbant, nes tada mėgaujiesi procesu, mėgaujiesi rezultatu“, - pasakos moteris.

Visgi, Vaidai iššūkių netrūksta ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, mat skrydžiai tarp Lietuvos ir Italijos jai jau tapę nuolatine rutina. Moteris neslepia, pastovios kelionės tik skamba romantiškai, nes realybėje, toks gyvenimo būdas ne tik nuvargina, bet ir reikalauja itin kruopštaus laiko planavimo bei planų susistygavimo.

„Kai gyveni per dvi šalis, iš šono atrodo, jog tai taip nuostabu, kokia dinamika, kaip smagu, nes visada keliauji. Tačiau šiai dienai, man didžiausia prabanga yra sėdėti namuose, žiūrėti televizorių, skaniai valgyti ir nieko daugiau nedaryti. Bet norint suderinti gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Italijoje, svarbiausiu aspektu tampa aiškus organizuotumas ir tikslus planų sudėliojimas. Ypač kai esu ir mama, kurios buitis neišvengiamai priklauso nuo sūnaus, jo mokyklos, būrelių ir krepšinio treniruočių grafiko“, - atviraus Vaida.

Kita laidos tema pakvies susipažinti su kosmetologe Lina Fišelson, kuri dėl šeimyninių aplinkybių sykį nusprendė nutraukti savo veiklą bei išvykti gyventi į užsienį. Tačiau prieš trejus metus moteris sugrįžo į Lietuvą, pradėjo savo karjerą iš naujo, atidarė grožio studiją „Dear Skin“ bei elektroninę parduotuvė, kuri viršijo visus turėtus lūkesčius.

„Baigusi mokyklą aš neabejojau, kur noriu stoti. Kiek aš besimokiau, kiek aš bedirbau, pas mane nebuvo nė menkiausios minties, kad gal einu ne savo keliu ar noriu kažką kitko veikti. Aštuonis metus dirbau vienoje vietoje, bet paskui man pasirodė, kad galiu išeiti dirbti sau. Tačiau tuomet susiklostė aplinkybės, kad buvau ir pervargusi, ir nusivylusi, ir laukiausi. Vyras pasiūlė vykti kartu su juo į Belgiją, tai pardaviau verslą, susikroviau daiktus ir išvažiavau“, - laidoje savo istorija dalintis pašnekovė.

Tačiau laikui bėgant Lina sugrįžo atgal į Lietuvą ir į savo veiklas atgal pasinėrė su trenksmu. Susiradusi patalpas ji atidarė savo grožio studiją ir ne tik susigrąžino anksčiau turėtus klientus, bet ir sėkmingai prisitraukė naujų.

„Ši veikla yra mano, iki kaulų smegenų mano, tačiau aš nenorėjau dirbti kažkam kitam. Greitai suradau patalpas ir kai atidariau studiją, pakankamai daug klientų sugrįžo, nes žmogus susiranda meistrą, meistras susiranda savo klientūrą. Bet kiek darai, tiek ir pasidaro. Verslas yra tai, kad užsisakai pietus, bet juos taip ir neišpakuotus parsiveži namo, tačiau kai darai tai sau, tai tampa gyvenimo būdu. Nėra gailesčio, nes nesi auka dėl to“, - tikins moteris.

Trečiosios verslo istorijos herojė – Anastasija Kikava, kuri žino formulę ir daro viską, kad specialistams socialiniai tinklai taptų uždarbio šaltiniu. Sunku patikėti, kad naftos ir dujų pramonėje malūnsparnių koordinate dirbusi moteris nėrė į visiškai kitokią sferą, bet šiandien save ji gali drąsiai vadinti soc. medijų strategijų specialiste.

„Malūnsparnių koordinatore dirbau daugiau nei 12 metų, koordinavau virš 20 skrydžių kasdien Šiaurės jūroje, tai buvo be galo įtemptas ir atsakingas darbas. Bet atsitikus pandemijai, turėjau likti namuose su vaikais ir trečioji saviizoliacija mane privedė prie tokių minčių, jog jeigu aš dabar nepradėsiu daryti dėl savęs dar kažko, aš išprotėsiu. Taip ir atsidūriau reklamos pasaulio mokymuose, kurie kardinaliai pakeitė mano gyvenimą“, - pasakos „Digital Flow LT“ įkūrėja.

Kai Anastasija baigė mokymus, ji pradėjo rinkti klientus, tačiau per laiką verslininkė atrado dar vieną naują jai sferą, kurioje šiandien prodiusuoja ekspertus, padeda jiems įkurti online mokyklas, suformuoti online produktus ir didinti pardavimus savo socialinėse medijoje.

„Tam, kad sukurtume ir išleistume online produktą, turi įvykti kolaboracija su ekspertu. Kai mes pradedam bendradarbiauti, iš pradžių padarome analizę, analizuojam visus sekėjus, renkamus visuose socialiniuose tinkluose. Noriu pažymėti, kad naujienlaiškių bazė yra vienintelė, kuri priklauso jums ir kiekvienas ekspertas ar influenceris, kuris supranta, jog vieną dieną „Instagram“ ar „Facebook“ platformų gali nebelikti, arba paskyros gali nebelikti, jis būtinai turi savo sekėjus nuvesti į naujienlaiškius, kad toji bazė išliktų visam laikui“, - patarimais dalinsis specialistė.

„Gyvenimas versle“ – ketvirtąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder