Viena paskutinių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių Rusijoje - televizijos kanalas „Dožd“ - krito pirmosiomis Kremliaus kariuomenės invazijos į Ukrainą dienomis. Čekistai atliko kratas redakcijoje ir kanalo darbuotojų namuose, buvo nutraukta televizijos kanalo veikla. Pradėjęs karą, Kremliaus režimas nusprendė nebeapsimetinėti ir nebeimituoti demokratijos net menkus reitingus turinčios televizijos atžvilgiu.
Praėjus daugiau kaip pusmečiui po kanalo „Dožd“ uždarymo Rusijoje, dabar jau pasigirsta Vakarų ekspertų svarstymų, kad galbūt tai buvo gudraus Rusijos valdžios plano dalis - subtiliai eksportuoti neva Kremliaus režimui nepalankią žiniasklaidos priemonę į Vakarus ir ten skleisti sau naudingą „minkštąją galią“. O gal tai yra perdėta ir neadekvati Vakarų bloko valstybių savisaugos reakcija, paranojiška gynybinė laikysena, panaši į tos pačios Rusijos metodus?
Tokie klausimai šiomis dienomis sukasi medijos analitikų galvose.
Po kanalo uždarymo Rusijoje „Dožd“ vadovybė oficialai pranešė, kad jie palieka šalį ir toliau savo veiklą tęs užsienyje. Taip ir atsitiko. Jau liepos mėnesį „Dožd“ gavo Latvijos leidimą tęsti savo veiklą šioje šalyje.
Šis faktas tuo metu buvo traktuojamas kaip Vakarų demokratijos pergalė prieš Putino režimą, pasitarnausiantis Kremliaus propagandinės galios silpninimui. „Dožd“ kanalo žurnalistai Vakaruose buvo sutikti kaip patikimi demokratinių vertybių gynėjai, kurie, būdami profesionalūs žurnalistai, neišsigando Putino ir atsisakė jam pataikauti. Apie juos buvo kalbama su patosu ir pasididžiavimu kaip apie profesinį žurnalistinį etaloną.
Kas atsitiko šiomis dienomis? Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) nusprendė panaikinti nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ licenciją. NEPLP vadovas Ivaras Abolinis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas įvertinus visą virtinę pastaruoju metu kanalo padarytų pažeidimų, įskaitant tai, kad nėra transliacijų garso takelio valstybine kalba, buvo parodytas žemėlapis, kuriame Krymas pažymėtas kaip Rusijos teritorijos dalis, o televizijos laidų vedėjas A. Korosteliovas eteryje Rusijos kariuomenę pavadino „mūsų kariuomene“. Sykiu Latvijos oficialiosios institucijos sieks blokuoti „Dožd“ transliacijas „YouTube“ kanalu Latvijoje.
Išgirtieji Rusijos žurnalistai netikėtai tapo grėsme kaimyninės valstybės nacionaliniam saugumui?
Informacijos tarnybos vadovė ir televizijos kanalo „Dožd“ laidų vedėja J. Kotrikadzė interviu LRT Radijo laidai rusų kalba sakė, kad jiems mestus kaltinimus laikanti nepagrįstais ir kol kas nežinanti, kaip kanalas veiks toliau. Ji sako, kad, pradėję savo veiklą Latvijoje, jie kaip žurnalistai tikėjosi žodžio laisvės, demokratijos principų taikymo ir bent jau nuodugnesnio kiekvieno konkretaus atvejo analizės. Tačiau šiuo atveju nebuvo jokio nuodugnesnio svarstymo, nebuvo diskusijos, buvo priimtas politinis sprendimas ir tai atrodo kaip didžiausias absurdas.
Kanalo „Dožd“ informacijos tarnybos vadovė ironiškai perdavė linkėjimus „Roskomnadzorui“ ir pasiūlė Latvijos NEPLP vadovui susipažinti su kolegomis Maskvoje - neva jie rastų bendrą kalbą. Taip netiesiogiai žurnalistė Latvijos valdžios sprendimus prilygina žiniasklaidos prižiūrėtojų iš Kremliaus metodams. Kartu J. Kotrikadzė pripažįsta, kad kanalas minėtus nusižengimus dėl Krymo vaizdavimo žemėlapyje, dėl nepriimtinų sąvokų naudojimo apie Rusijos kariuomenę padarė, tačiau tai buvo ne tyčinis, o atsitiktinis veiksmas. Suprask, įvyko klaida, kurią kanalas vėliau ištaisė.
Visgi dar didesnę sumaištį kelia tai, kad sprendimas nedelsiant nutraukti kanalo „Dožd“ transliacijas yra paremtas Latvijos specialiųjų tarnybų ir valstybės saugumo departamento surinkta informacija. Ir formuluojamas labai grėsmingai: „Anuliuoti „Dožd“ licenciją dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Sprendimas įsigalioja gruodžio 8 d. naktį.“
Nejaugi tai Trojos arklys, kurį braliukai latviai neapdairiai įsileido pas save. Demokratijos vėliava mojuojantys žurnalistai, o iš tiesų - Putino režimo priedangos organizacija, kuri vykdo Kremliaus užduotis?
Į šį klausimą galima bus atsakyti tik tada, kada sužinosime, kokia informacija disponuoja Latvijos specialiosios tarnybos. Įvykis tikrai neeilinis ir turėsiantis pasekmių informacinio karo fone, todėl visuomenė privalo žinoti tikrąsias priežastis, kodėl buvo uždarytas iki šiol demokratiniu ir antiputinišku vadintas televizijos kanalas.
O gal tai yra tik nerangi Latvijos pareigūnų reakcija? Dramblio pasivaikščiojimas po porceliano parduotuvę? Tada yra labai blogai. Nes signalas ten, į Rusiją, tiems, kas dar turi vilčių pakovoti už savo šalies laisvę, nusiųstas labai gąsdinantis - bet kada Vakarams galite tapti įtartini ir nepageidaujami.
Bet kokiu atveju ši detektyvo ir trilerio verta situacija reikalauja platesnio valdžios paaiškinimo visuomenei ir kartu parodo, koks pilnas tikrų ar netikrų minų yra informacinio karo laukas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą