Nesvarbu, kiek mums metų, daugelis vis dar norime tikėti stebuklais. Gal taip nutinka dėl paprasčiausio tingėjimo pačiam stengtis ką nors gyvenime pakeisti teigiama linkme.
Iš tiesų, kaip būtų paprasta gyventi, jei pakaktų spragtelėti pirštais, ir visos mūsų problemos išsispręstų. Visgi dažniausiai laimi tie, kurie nesikliauja antgamtinėmis jėgomis, o gyvenimo vairą ima į savo rankas.
Net ir tada, kai kalba pasisuka apie vieną trapiausių jo sferų - sveikatą - ilgainiui supranti, kad labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus nusiteikimo, valios ir įdėtų pastangų.
Šio žurnalo viršelio herojė - gydytoja Geda Holcmann pasakoja, kaip poros pagalbiniam apvaisinimui ryžtasi ir 10, ir 12 kartą... Tokiai šeimai galų gale susilaukus vaikelio, žinoma, ne vienas ištartų: „Stebuklas.“ Bet argi jis galėtų įvykti, jei pora ir medikai nebūtų dėję tiek pastangų?
Kai kita šio žurnalo herojė - režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė operacijos metu patyrė klinikinę mirtį, ją atgaivinę medikai taip pat kalbėjo apie stebuklą. Tačiau niūriausios medikų prognozės, laimei, nepasitvirtino tik pačios Kristinos pastangų dėka.
„Gydytojai iš karto perspėjo, kad net ir geriausiu atveju, jei motorika atsistatys, automobilio negalėsiu vairuoti. Tai mane dar labiau motyvavo daryti viską, kad tik galėčiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. Mane medikai stabdydavo, net norėdavo pririšti prie lovos, nes bet kurį pratimą darydavau be atvangos, negailėdama savęs“, - pasakoja dabar vėl visaverčiu gyvenimu besimėgaujanti Kristina.
Neabejoju - po kiekvienos neva stebuklingos pasveikimo istorijos, stebuklui prilyginamos pergalės ar pasiektų karjeros aukštumų slypi titaniškas paties žmogaus darbas ir užsispyrimas.
Tad kad ir kas šiuo metu neduoda ramybės, linkiu tik vieno - nepasiduoti. Ir, užuot laukus stebuklo, patiems jį kurti.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą