Žvilgsnis į ateitį: studijos bus trumpesnės ir individualesnės (3)

Kaip studijos atrodys po 10 metų, kai užaugs nuo technologijų priklausoma karta? Ar dar išliks gyvas dėstytojo ir studento ryšys, ar įsigalės technologijos ir nuotolinės studijos? Kokie moksleivių, dvejus metus priverstinai praleidusių prie kompiuterių ekranų, lūkesčiai ir kokius studijų pokyčius planuoja ministrai?

Remiantis įvairiais tyrimais, numatoma, kad 2031 metais į aukštąsias mokyklas ateis studentai, kurie bus labiau užsidarę. Taip nutiks, nes nemažą laiką jie neturėjo kontaktinio mokymo, neturėjo galimybės susitikti su bendraklasiais, grupės draugais ir kitais žmonėmis. Tikėtina, kad jie bus labiau individualistai, nepratę dirbti grupėse.

Kiekvienas iš jų į aukštąjį mokslą žiūrės labai skirtingai ir geriausių rezultatų sieks taip pat labai nevienodai.

"Tikėtina ir natūralu, kad jie bus orientuoti į technologijas. Mes ir patys jau galime save priskirti prie Z kartos, nes negalime nė vienos dienos ištverti be telefonų, bet jaunoji karta realiai užaugo apsupta technologijų ir jų jau neatsisakys. Technologijos užims labai svarbią vietą visų mūsų gyvenime.

Europos Komisija konstatuoja, kad pandemijos nulemta spartesnė skaitmenizacija vyks ir toliau, kad iki 2030-ųjų nuotolinis ir hibridinis mokymasis taps įprastu.

Europos aukštųjų mokyklų asociacijos pažymi, kad plečiantis skaitmenizacijai mokslas tampa prieinamesnis, tačiau tikisi, kad kontaktas, gyvas studentų bendravimas su dėstytojais, kolegomis išliks neatsiejama studijų proceso dalimi.

UNESCO atliktas tyrimas parodė, kad studijų procesas bus praturtintas technologijomis grįstomis mokymo metodikomis", - pristatė ateities studijų gaires Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas Paulius Vaitiekus.

Nuotolis ar kontaktas?

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė akcentavo nuotolinio mokymo neigiamas pasekmes. "Moksleiviai jau susiduria su nuotolinio mokymo neigiamomis pasekmėmis: prastėjančia psichine būsena, blogesniais mokymosi rezultatais. Manau, kad mums visiems socializacija yra būtina. Gyvas kontaktas yra žymiai efektyvesnis ir veiksmingesnis.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, turėtume nustatyti labai aiškią sistemą, kaip turėtų atrodyti nuotolinis mokymasis kaip viena iš alternatyvų. Tada būtų galima mokytis mišriuoju būdu. Tačiau šiuo metu kontaktinis mokymasis turi būti prioritetas", - įsitikinusi K. Pralgauskytė.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas taip pat tvirtai laikosi nuomonės, kad kokybiškos studijos yra tik kontaktinės.

„Mes aiškiai esame apibrėžę kokybiškų studijų sampratą. Ją sudaro studentas, dėstytojas ir jų ryšys. Ar nuotolinėse studijose sugebėsime visa tai užtikrinti? Aš būsiu pesimistas, nes per kelerius pastaruosius metus pamatėme, kad žmogiškasis faktorius per nuotolį pranyksta. Kol kas kokybiškas studijas užtikrina tik gyvos paskaitos. Kokybės perteikti per nuotolį mes dar nemokame, ypač atsižvelgiant į praktikos reikalus“, - tikino V. Kučinskas.

LR prezidento patarėjas Paulius Baltokas sutiko, kad socialinis kontaktas yra svarbus ne vien tik studijų ir mokymosi procese, jis iš principo svarbus kiekvienam žmogui.

"Mokymosi procese kontaktas ar nekontaktas yra tiesiog forma tam tikram turiniui pateikti. Kiekvienas turinys yra šiek tiek skirtingas. Mokslininkai atliko moksleivių apklausą, kurioje paaiškėjo, kad 33 proc. mokinių patiko mokytis nuotoliniu, 33 proc. nepatiko ir 33 proc. nepajuto skirtumo.

Dėl to manau, kad vieno atsakymo, koks bus mokymasis (kontaktinis ar ne) - nėra. Bet jeigu mes kalbame apie studijas, orientuotas į studentą, tai studijų būdas gali būti vienas studento pasirenkamų dalykų.

Neišvengiamai tai, kas nutiko per pandemiją, bus ir ateityje. Svarbiausia, kad technologijos tarnautų studentų ir dėstytojų poreikiams", - svarstė prezidento patarėjas.

STUDENTAS. Specialistai labai tikisi, kad į aukštąsias mokyklas studentai ateis labiau žinantys, ko nori, negu dabar. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

STUDENTAS. Specialistai labai tikisi, kad į aukštąsias mokyklas studentai ateis labiau žinantys, ko nori, negu dabar. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Laisvė, įstatymas, pinigai

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išreiškė nuomonę, kad ateityje studentai bus didesni individualistai, žinantys, ko nori. Tad ir studijos, jos įsitikinimu, turėtų tapti labiau individualizuotos.

"Manau, kad šiuo metu dėmesio individualiems studentų poreikiams yra per mažai.

Svajoju, kad, įstoję į pasirinktą Lietuvos universitetą, studentai galėtų modulius rinktis bet kuriame universitete, ypač tame pačiame mieste, kuriame vyksta studijos.

Manau, kad aukštosios mokyklos turėtų studentui suteikti daugiau galimybių", - svarstė J. Šiugždinienė.

P. Baltokas priminė, kad tokios galimybės jau buvo sudarytos, tačiau aukštojo mokslo finansavimo specifika neleido jomis pasinaudoti.

"Būkim realistais. Jeigu kalbame apie pasirenkamųjų modulių pasirinkimą kitame universitete, tai 2009 metais įgyvendinta reforma tą galimybę buvo sudariusi. Tada buvo galima dalį savo studijų krepšelio išsinešti į kitą universitetą ir ten pasimokyti.

Deja, bet dėl krepšelio specifikos rektoriai nelabai norėjo studentus išleisti pasimokyti į kitą universitetą.

Taigi, ne vien įstatyminiais aktais turime užtvirtinti tai, kad studijos būtų orientuotos į studentą. Jeigu mes norime kalbėti apie mažiau struktūrizuotą mokymąsi, turėtų keistis ir aukštojo mokslo finansavimas.

Universitetas turi jaustis finansiškai saugiai. Tik tada jis galės užtikrinti laisvesnę studijų formą studentams.

Taigi pradėkime kalbėti apie aukštojo mokslo finansavimo pokyčius, jeigu norime iš tikrųjų laisvesnio studijų kelio ir mažiau pririštų kreditų prie vieno universiteto", - kalbėjo LR prezidento patarėjas.

Studijos trumpės

J. Šiugždinienė nesutinka su Prezidentūros atstovo pozicija. "Daugiau pinigų nereiškia geresnės kokybės. Šitą faktą mes labai dažnai užmirštame, - pareiškė ji. - Mes turime prisiminti praeitį ir gerai išmokti pamoką, kuri atsitiko su krepšeliais.

Kodėl atsirado krepšeliai? Nes universitetai, gaudami finansavimą, „užmigo“. Jiems nerūpėjo studentai ir žinių kokybė.

Todėl buvo sudaryti krepšeliai. Jų tikslas buvo sukrėsti sistemą ir orientuoti ją į studentą. Deja, vis tiek išliko tai, kad aukštosioms mokykloms rūpi tik susirinkti kuo daugiau krepšelių, o studijų kokybė vis dar neatliepia studentų poreikių. Todėl turi kisti šis modelis, sistema.

Pasaulis keičiasi, ir tikiu, kad trumpesnė studijų trukmė suteiks galimybę studentams įgyti papildomų kvalifikacijų šalia studijuojamo dalyko.

Manau, kad platus išsilavinimas niekaip neprieštarauja tam tikrai specializacijai. Mes nuo pat vaikystės jau turime turėti platų pasaulio vaizdą, plačias kompetencijas, vaikai turi kauptis portfelį, kuris turėtų reikšmės stojant į universitetus, kolegijas", - teigė ministrė.

Mokykla atitrūkusi nuo gyvenimo

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, antrindama ministrei, išreiškė viltį, kad ateityje gimnaziją pabaigęs jaunuolis bus ne tik egzaminus išlaikęs, bet ir labiau pasiruošęs realiam gyvenimui.

"Tikiuosi, kad ateityje moksleiviai ateidami į universitetus turės ne tik akademinių žinių, bet ir kitų svarbių kompetencijų.

Dabar mokykloje mes tik ruošiamės egzaminams, kaupiame pažymius, bet pamirštame kitus labai svarbius dalykus: karjeros ugdymą, profesinį orientavimą, lytiškumo ugdymą ir kitas svarbias sistemas, kurios būtinos mums kaip asmenybėms.

Todėl labai tikiuosi, kad kiekvienas moksleivis, atėjęs į universitetą, bus pasiruošęs gyvenimui, apie kurį mes šnekame 12 metų", - sakė K. Pralgauskytė.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas palietė temą apie tai, kad dabar studentai, stojantys į aukštąsias mokyklas, patiria didelį stresą.

„Dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema yra tokia, kad vienas svarbiausių moksleivio gyvenimo pasirinkimų priklauso nuo trijų valandų pasirodymo laikant egzaminą. Labai norėčiau tikėti, kad ateityje abiturientai patirtų mažiau streso“, - kalbėjo V. Kučinskas.

"Aš manau, kad vidurinis ir aukštasis mokslas turi eiti kartu. Tai yra kompleksinis dalykas, nes būtent mokyklose mes užauginame moksleivį, kuris po to keliauja į aukštąsias mokyklas. Išvada paprasta - kokios kokybės gausime bendrąjį išsilavinimą, toks studentas ateis į aukštąją mokyklą.

Kalbant apie ateitį ir egzaminus, mes tikrai matome, kad moksleiviai ir visuomenė nėra patenkinti šiandienine egzaminų sistema. Bet gera matyti, kad pokyčiai jau vyksta, nes mes kalbame apie kaupiamąjį vertinimą", - sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

per trumpesni laika gali tik susipažinti su mokslo krypties medžiaga, bet neišmokti. tai didelis skirtumas.
Svečias, 2021-10-29 15:26
Taip, tai problema. Bet tie langai atsiranda ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad pedagogai yra priversti dirbti per kelis darbus, todėl pamokos išdėliojamos pagal jų užimtumą. Būtų normalūs atlyginimai, nereikėtų lakstyt po kelis darbus ir nebūtų jokių langų.
>UPS, 2021-10-28 14:14
Tiek mokyklą,tiek aukštąjį išsilavinimą galima įgyti bent 1ar 2metais greičiau,reikia tik mokintis ,o ne šlaistytis.Dabar,gi,langas,dar langas paskaitą vėl langas.Mokykloje tas pats.Atrodo išeina vaikas mokyklon aštuntai val.,pareina 15-16val.,o pamokų tik keturios,visa kita langai ir tai ne abiturientas,o aštuntokai.Tad apie ką kalbame mielieji?!
UPS, 2021-10-28 12:03
Sidebar placeholder