Konteineriniame laivyne

Apie laivų įgulų formavimo problemas - iš kapitono lūpų

(1)

Apie reisą laive, kurio savininkai - ispanai, operatoriai - vokiečiai, įgulų formuotojai - iš Kipro, trukusį keturis mėnesius, pasakojo tolimojo plaukiojimo kapitonas Arūnas Pilibaitis. Pasak jo, kapitonai jau seniai nebedalyvauja formuojant įgulas. Jie gali tik atsisakyti naujai atvykstančio jūrininko turėdami tam svarių argumentų.

Kapitono manymu, pastaruoju metu didele problema tampa jūrininkų stygius, nes infliacija pavertė jų algas niekinėmis. Kvalifikuoti jūrininkai ieško lengvesnio ar geriau apmokamo darbo. Tačiau kad ir kaip keista, jūrininkams įsidarbinti šiais laikais vis dar sunku.

„Kas kelios savaitės gauname cirkuliarus apie jūrininkų, dirbančių pavojinguose rajonuose, apmokėjimo sąlygas. Tie rajonai nuolatos keičiasi - tai Persijos įlanka, tai Somalio pakrantė, tai Gvinėjos įlanka ir t. t. Be abejo, šiuo metu Hormuzo sąsiauris yra pavojingiausia vieta. Esu buvęs pavojingose zonose - Malakos sąsiauryje, Gvinėjos įlankoje.

Jūrininkams, dirbantiems pavojinguose rajonuose, dažniausiai būna dvigubinama alga ir draudimas nelaimės ar mirties atveju. Cirkuliaruose pažymima, kad į tuos rajonus dirbti jūrininkai plaukia tik savo valia. Atsisakymų vykti į tuos rajonus būna labai mažai, kadangi pati jūrininko profesija yra pavojinga ir jūroje skystablauzdžiams - ne vieta", - sako kapitonas A. Pilibaitis.

Brangstant degalams lėtėja pervežimų tempai, brangsta pervežimo kaštai - tai turėtų paveikti ir įgulų formavimo bei laivyno techninio aptarnavimo kokybę.

Šių metų pradžioje kapitonas A. Pilibaitis išvyko į Senegalą, iš jo, kaip savo laivo keleivis, - į Kanarų salas. Tikslas - perimti laivą iš kito įgulų įdarbinimo-techninio aptarnavimo operatoriaus. Iš reiso grįžo gegužės pradžioje.

Reiso metu dirbo nedideliame - 140 metrų ilgio - konteinerius gabenančiame laive. Jis plaukiojo tarp Ispanijos uostų Viduržemio jūroje ir Kanarų salų. Kartą per mėnesį nuplaukdavo į Dakarą (Senegalas) ir Portugaliją. Laivo savininkai nesikeitė, buvo tie patys ispanai. Laivo techninio valdymo operatoriumi jie pasamdė vokiečius. Šie savo ruožtu sudarė sutartį su jūrininkų įdarbinimo kompanija Kipre.

Infliacija algas pavertė niekinėmis

Lietuvos kapitono vadovaujamą įgulą iš pradžių sudarė 12 įvairių tautybių jūrininkų, paskui prisijungė ir 13-asis - suvirintojas. Tarp įgulos narių buvo lietuviai, estas, ukrainiečiai, filipiniečiai. Pasak kapitono, visi jie buvo surinkti beveik atsitiktinai. Visa įgula, išskyrus kapitoną ir vyr. mechaniką, vienu metu, po keturių dienų, atvyko į laivą, stovintį Kanarų salose. Bendrą kalbą kapitonui su jais reikėjo rasti per labai trumą laiką.

„Kadangi laivo senbuviai buvo iš kitos (svetimos) kompanijos, laivo perdavimas vyko spontaniškai - turėjome paruošti laivą išplaukti per 12 valandų, net dorai nežinodami patalpų išdėstymo, bet išplaukti pavyko sklandžiai“, - pasakojo A. Pilibaitis.

Anot jo, didžiausia problema formuojant įgulas yra jūrininkų trūkumas. Infliacija jų algas pavertė niekinėmis. Konteinerinis laivynas gerais atlyginimais nepasižymi, tad kvalifikuoti jūrininkai ieško lengvesnio ar geriau apmokamo darbo.

Būdami nepavydėtinoje situacijoje ukrainiečiai dažnai sutinka su visomis įdarbinimo sąlygomis.

„Be abejo, nukenčia įgulos narių profesionalumas, nes kadrų kaita priverčia sugaišti daug laiko naujokų apmokymams. Prasidėjus karui Ukrainoje labiausiai buvo paveiktas jos piliečių, kurie sudaro daugumą karininkų mano kompanijoje, kurioje aš dirbu, įdarbinimas laivuose. Jie turi problemų su jūrinių dokumentų atnaujinimu, kelionėmis.

Mano įgulos ukrainiečiai buvo atvykę iš Rumunijos, Bulgarijos, Ispanijos, Moldovos - ten jie kartu su šeimomis yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Būdami tokioje nepavydėtinoje situacijoje jie dažnai sutinka su visomis įdarbinimo sąlygomis. Prasidėjus karui Irane didelių pokyčių neįvyko. Tačiau brangstant degalams lėtėja pervežimų tempai, brangsta pervežimų kaštai - tai turėtų paveikti ir įgulų formavimo bei laivyno techninio aptarnavimo kokybę.

Paklaustas, ar esant dabartinei situacijai, kai trūksta jūrininkų, jiems lengviau įsidarbinti, kapitonas A. Pilibaitis atsakė: „Ko gero, gal net sunkiau, kadangi laivo savininkai reikalauja patyrusių specialistų. Jaunimas marinuojamas žemesnėse pareigose metų metais. Pažįstu laivavedžių ir mechanikų, baigusių mokslus ir turinčių diplomus, kurie dirba denio jūreiviais ir motoristais. Rekordininkas, baigęs Jūreivystės akademiją, turi 8 metų denio jūreivio stažą. Bet jis - ne Lietuvos jūrininkas.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder