Ar Europos reikalavimo laiku neįvykdžiusi Lietuva gaus baudą?

Bendrijos reglamentas numato, kad visos valstybės narės iki praėjusių metų rugpjūčio vidurio privalėjo sukurti ir įdiegti vietos jūrų sektoriaus vieno langelio informacinę sistemą, kuri visus duomenis apie laivų įplaukimą ir išplaukimą į Klaipėdos uostą rinktų ir perduotų partneriams ES. 

Lietuva to nepadarė iki šiol - šiam tikslui reikia apie 2 mln. eurų, bet finansavimo dar nėra.

Manoma, jog už reglamento reikalavimų nevykdymą Lietuva gali sulaukti didelių baudų.

Įdiegti nacionalinę sistemą turi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), tačiau ji teigia, kad dėl negauto finansavimo užduoties negalėjo įvykdyti. 

„Neskyrus finansavimo projektui, LTSA neturėjo galimybės sukurti nacionalinės vieno langelio sistemos iš
savo biudžeto“, - teigiama įstaigos metinėje veklos ataskaitoje. 

Šiemet, ko gero, minėta sistema jau nebus sukurta - net jeigu būtų gauta pinigų, abejojama, ar užtektų laiko tarptautinėms viešųjų pirkimų procedūroms.

Finansavimo klausimas

Pernai LTSA gavo 50 tūkst. eurų vieno langelio sistemos sukūrimo ir įdiegimo investiciniam projektui, kuriame vertintos galimos projekto įgyvendinimo alternatyvos. Remiantis atlikta analize nustatyta, kad preliminari projekto vertė galėtų siekti apie 1,6-2,3 mln. eurų, priklausomai nuo pasirinktų techninių ir organizacinių sprendimų.

Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, įgyvendinant tokio pobūdžio projektus galutinė investicijų suma gali kisti dėl technologinių pasirinkimų, rinkos sąlygų bei kitų veiksnių. Todėl projekto vertė tolesniuose etapuose gali būti tikslinama.

Nacionalinės jūrų sektoriaus vieno langelio informacinės sistemos finansavimo klausimą planuojama spręsti šiemet rengiant 2027-2029 metų biudžeto projektą.

LTSA ir 2024 metų, ir 2025 metų sausį teikė paraiškas Bendrijos fondams dėl dalinio projekto finansavimo, tačiau jis nebuvo skirtas.

Pinigų neskyrė ir Finansų ministerija. 

Susisiekimo ministerijos teigimu, finansavimo klausimą planuojama spręsti šiemet rengiant 2027-2029 metų biudžeto projektą, kartu bus vertinamos alternatyvios finansavimo galimybės, siekiant užtikrinti projekto įgyvendinimą.

Finansinių sankcijų grėsmė

Į klausimą, ar Lietuvai gresia baudos už EK reglamento reikalavimų nevykdymą ir kokio dydžio jos gali būti, gavome tokį Susisiekimo ministerijos atsakymą.

„Įgaliojimai sukurti ir įdiegti vieno langelio sistemą nustatyti minėtame reglamente, kuris yra privalomas visoms ES valstybėms narėms. Vieno langelio sistemos sukūrimas ir įdiegimas yra Lietuvos Respublikos, kaip valstybės narės, teisės aktuose nustatyta pareiga.

EK turi įgaliojimus stebėti šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse. Jei būtų nustatyta, kad Lietuva nevykdo reglamento nuostatų, EK gali inicijuoti pažeidimo procedūrą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Teoriškai ES valstybei gali grėsti finansinės sankcijos už reglamento nevykdymą, tačiau pats reglamentas jų nenustato, baudos gali atsirasti per bendrą ES teisės pažeidimo mechanizmą.

Nors sprendimai dėl finansavimo dar nėra priimti, o vieno langelio sistemos įgyvendinimo procesas užtrunka ilgiau nei planuota, tačiau tokia situacija nebūtinai laikytina neatitikimu ES teisei, ypač jei matoma nuosekli pažanga ir imamasi konkrečių veiksmų projektui įgyvendinti. Tokiais atvejais EK paprastai vertina bendrą pažangą, institucijų pastangas bei numatytus tolesnius žingsnius."

Nors vieno langelio sistemos įgyvendinimo procesas užtrunka ilgiau nei planuota, tačiau tokia situacija nebūtinai laikytina neatitikimu ES teisei.

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad, remiantis transporto politikos dokumentais ir sektoriaus analizėmis, reglamento vykdymas vėluoja ir kitur, nes daug valstybių susiduria su IT sistemų suderinamumo problemomis, viešųjų pirkimų vėlavimais, skirtingų institucijų koordinavimo trūkumu, finansavimo klausimais.

Susidurta su ribotomis galimybėmis

Minėtas reglamentas buvo priimtas 2019 metais, jo įgyvendinimas numatytas etapais, o praktinis sistemų veikimas siejamas su vėlesniu laikotarpiu. 

Susisiekimo ministerijos teigimu, po reglamento priėmimo valstybės narės neturėjo visos būtinos informacijos detaliam planavimui, nes esminiai techniniai ir organizaciniai reikalavimai buvo nustatyti tik 2022 metais parengtuose EK teisės aktuose. 

Todėl valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, susidūrė su ribotomis galimybėmis tiksliai planuoti informacinių sistemų kūrimą, integracijas ir reikalingus finansinius išteklius.

Atitinkamai ir tikslinės finansavimo galimybės pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) vieno langelio sistemos projektams iš esmės atsirado tik priėmus įgyvendinamuosius teisės aktus.

Lietuvoje institucijos ėmėsi veiksmų siekdamos užtikrinti reglamento įgyvendinimą, įskaitant paraiškų teikimą finansavimui pagal EITP programą 2024 ir 2025 metų pradžioje. Tai rodo, kad projektas yra vystomas ir ieškoma galimybių užtikrinti jo finansinį pagrindą.

Nauda

Įdiegus nacionalinę jūrų sektoriaus vieno langelio informacinę sistemą ji leistų laivų valdytojams, agentams ir kitiems įgaliotiems asmenims pateikti visus privalomus duomenis ir deklaracijas vienoje elektroninėje erdvėje.

Taip būtų sumažinta administracinė našta, užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis formalumų vykdymas, sudarytos prielaidos sklandžiam ir saugiam duomenų mainų procesui tarp nacionalinių ir ES institucijų. 

Sistema turėtų užtikrinti informacijos suderinamumą, stiprinti duomenų kokybę ir leis integruotis į bendrą Europos jūrų sektoriaus informacinę infrastruktūrą. 

Manoma, kad taip būtų prisidedama prie efektyvesnio jūrų transporto valdymo, geresnės verslo aplinkos laivybos ir logistikos sektoriui.