Belaruskalij

Baltarusiškos trąšos: jų netekus nukentėtų ne vien BKT (13)

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos  (LJKKA)  penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje neišvengta Klaipėdos uoste  kraunamų Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij" trąšų klausimo.  Turima vilties, kad jų krova Lietuvos uoste nebus nutraukta 100 proc.

„Jeigu sankcijos Baltarusijai pradėtų veikti visu mastu ir dar  atsirastų tam tikri pokyčiai Kinijos politikoje,  nes iš jos gaunama žinučių dėl galimų priemonių stabdant krovinius į Lietuvos uostą, tai darytų įtaką ne tik Klaipėdos uostui, bet ir visai logistinei grandinei.

Nukentėtų ne tik uosto kompanijos, bet ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai", autotransporto vežėjai, ekspeditoriai, muitinės tarpininkai ir kt.

Tai darytų poveikį visam  mūsų šalies verslui, išaugtų produkcijos importo ir eksporto kaštai, galų gale pabrangtų pati produkcija", - mano LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.

Pasak jo, Klaipėdos uosto kompanijos deda daug pastangų norėdamos išlaikyti  krovinius.

Tačiau ir joms šiuo laikotarpiu sunku išgyventi, nes, be visų kitų dalykų, Lietuvos uoste dar didės žemės nuomos mokesčiai, planuojama didinti geležinkelio infrastruktūros kaštus.

Asociacijos prezidento teigimu, ateityje dėl tam tikrų krovinių gali iškilti  rimtų problemų.

Bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT) krauna apie 11 mln. tonų krovinių per metus, joje dirba apie 400 darbuotojų. 

„BKT viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų.

Trąšų srauto netekimas paveiktų ne  tik ją, mat dalis trąšų konteineriuose keliauja ir per kitas kompanijas. Tokiu atveju turėtų mažėti ir konteinerių krovos apimtys.

Vis dėlto mes tikimės, kad nebus priimti sprendimai nutraukti šią krovą 100 proc.

Pasak V. Šileikos, pati  BKT deda daug pastangų norėdama išlaikyti krovinius.

Ji kalbasi ir su kitais krovinių savininkais. Gali būti tam tikrų pokyčių Klaipėdos uosto krovinių struktūroje,  paaštrėti vidinė konkurencija. Tokio srauto krovinių, kurį generuoja BKT, pakeisti per trumpą laikotarpį praktiškai neįmanoma.

Dar didesnis klausimas, ar jį apskritai įmanoma atstatyti.

Konkurencija dėl tranzitinių krovinių gana didelė, o Lietuvoje sugeneruoti tokius krovinių srautus iš principo nėra įmanoma", - sako LJKLA prezidentas.

V. Šileikos manymu,  darbuotojus BKT stengsis išlaikyti įtraukdama į kokius nors kitus papildomus darbus. Kita vertus, darbuotojų trūksta Klaipėdos  uosto kompanijose, tad jiems susirasti kitą darbą nebūtų sunku.

Klausiamas, ar  BKT, kuri nukentėtų dėl politinių sprendimų, galėtų tikėtis valstybės kompensacijos, LJKKA prezidentas atsakė:

„Tokia praktika yra naudojama kitose Vakarų Europos šalyse. Laivų statybos, remonto įmonėms yra suteikiamos milijardinės subsidijos siekiant išlaikyti verslą ir darbo vietas, sumažinti valstybės reguliuojamų veiksmų poveikį.

Mūsų kaimynai subsidijuoja Latvijos geležinkelius.

Pernai jiems buvo skirta apie 60 mln. eurų infrastruktūrai ir tam, kad  jos kaštų augimas nebūtų perkeliamas ant klientų pečių.

Rygos uoste šiemet planuota pakelti žemės nuomos kainas, bet priimtas nutarimas įšaldyti tą sprendimą keleriems metams, kol stabilizuosis situacija."

Raktažodžiai
Padėkokit lansbergiukui ir toliau remkit liberalkonservatorius. Galėsit rengi ekskursijas, ar žaisti golfą.
vz, 2021-10-20 17:42
labai gerai nereikia jokiu trasu ir jokio traukiniu eismo,turi buti svari gamta ir rami aplinka ......reiketu visiskai pnaikinti uosta, nebent irengi tik karini kur butu galima gruozetis viso pasaulio kariniais laivais .........
Labai gerai, 2021-10-18 12:11
21 amžiuje tokios nesamonės galimos tik 3rd world countries. Arba mės esame EU ir elgemes atitinkamai arba bandome daryti versla kaip 90-isiais. Jau dešimtmiečius nuo BelorusKalij krovos kenčia visa Klaipėda nuo Akropolio į pietus. Draugas turi įmonė Šilutes pl. pabaigoje. Plauna savo Bentli kasdien, ir vel jis per nakti kažkokia lipnia substancija apšiktas. Gerai kad turi savo laboratoriją, padare tyrimus - grynas 100% kalis. Gerai kad tai tik a.m. o kiek šio šudo patenka į žmonių plaučius, aplamai nuseda visame organizme. Kita problema KLASKO krova. Pažystamas kapitonas nesenai žmoną palaidojo su plaučių vežių. Pats gere, rūke visa gyvenimą, bet puse gyvenimo jūroje atidirbo. O jo žmoną negere, neruke ir tik del to kas Zauerveino gatveje gyveno mire tik išejus į pensija. Amerikoje žmogus jau butu 1M$ prisiteises lengvai, ar daugiau. Bet Lietuva tokia šalys kur už gyvybės netekima nei 100K€ negausi. Kiek mūs Valstybė/ Teismai įvertina, tiek mės ir verti...
Tiesa, 2021-10-17 18:50
Sidebar placeholder