Baltijos jūros skenduolis pozavo fotografui iš Vokietijos

2025-09-04 07:54

Praėjusią savaitę techninių narų grupė iš Vokietijos, prie kurių prisijungė ir vienas lietuvis, Baltijos jūroje nusileido į maždaug 84 metrų gylį. Ten jūros dugne guli per Pirmąjį pasaulinį karą nuskendusio vokiečių kreiserio „Friedrich Carl“ liekanos. Jos nufotografuotos itin sudėtingomis sąlygomis.

Keturi narai švietė galingais prožektoriais, nes tame gylyje - aklina tamsa. Vokiečiai duodami interviu „Vakarų ekspresui“ juokavo, kad fotografo nuopelnas čia mažiausias, kad esą labiausiai pagyrimo nusipelnė apšvietėjai. Kadangi nuskendęs objektas guli netoli Rusijos sienos, narams didelį rūpestį kėlė galimybė netyčia atsidurti Rusijoje.

Kreiseris „Friedrich Carl“, nuskendęs Lietuvos teritoriniuose vandenyse, yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių objektų, vertinant visas Baltijos šalis. Jis labai įdomus narams. Deja, tik vienetai jų gali pasiekti tokį gylį, kuriame yra šis laivas.

„Baltijos paveldas“ vykdo naują projektą - Baltijos jūros dugne gulinčių nuskendusių laivų tyrinėjimą ir identifikavimą. Norime surinkti kuo daugiau istorinių faktų, pildyti dokumentaciją. Nerti prie „Friedrich Carl“ ruošėmės prieš dvejus metus ir pagaliau tai įvyko.

Ne visada pasiseka padaryti gerų nuotraukų, nes pas mus vandenys tamsūs. Ir šiaip reikia daug resursų norint tai padaryti„, - sakė Linas Duoblys, VšĮ “Baltijos paveldas" vadovas.

Deja, tokių ekspedicijų niekas nefinansuoja, už viską narai susimoka patys.

Vokiečių narai labai patenkinti bendradarbiavimu su L. Duobliu, turinčiu specialiai narams pritaikytą laivą, žinančiu nuskendusių objektų pozicijas. Todėl jie renkasi nardyti Lietuvos, o ne Estijos ar Latvijos vandenyse. Jie sako, kad pas mus yra gera mokykla techniniams narams.

Nardo dideliame gylyje

Vokiečių narų tikslas - nufotografuoti nuskendusį laivą „Friedrich Carl“ ir surinkti apie jį kuo daugiau informacijos. Komandą, kuri dirbo Baltijos jūroje, sudarė penki narai. Vienas naras ir filmavo, ir fotografavo, o kiti keturi švietė prožektoriais. Daugiausia dėmesio šį kartą buvo skiriama fotografavimui.

Vokiečių techninių narų grupės, kurią Klaipėdoje sudarė keturi asmenys, specializacija - nėrimas prie dideliame, vidutiniškai 78-80 metrų, gylyje nuskendusių objektų. Tam jie turi visą būtiną ir brangiai kainuojančią specialią įrangą. Visi nariai vyresnio amžiaus, išskyrus vieną.

Grupės vadovas Tomas Baier - pasaulinio lygio instruktorius, buvęs Vokietijos Bundesvero karininkas, dabar pensininkas. Į Klaipėdą nardyti jis važiuoja jau apie 10 metų. Pasak L. Duoblio, prie laivų liekanų, esančių didesniame negu 40 metrų gylyje, pirmas visada nėrė T. Baier.

Stefanas Pape - žymus Vokietijos fotografas ir operatorius, taip pat ir instruktorius. Stefanas Gries ir Alexander Brockmann - patyrę narai.

Kartu su vokiečiais, kurie praėjusią savaitę nėrė prie kreiserio „Friedrich Carl“, buvo ir UAB „Nautilaus narai“ direktorius Egidijus Ežerinskis.

Vienas nėrimas - 2,5 valandos

Nuo Klaipėdos uosto vartų su narų aptarnavimo laivu NZ55, kurio kapitonas yra naras L. Duoblys, iki nėrimo vietos narai plaukė keturias valandas. Skenduolis yra 37 jūrmylės į vakarus nuo Rusijos sienos, netoli rusų naftos gavybos platformos D-6. Tikimybė patekti pas rusus tikrai buvo.

Rugpjūčio 25 d., pirmadienį, nerti nebuvo galima dėl prastų oro sąlygų. Buvo neriama kitas tris dienas - antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį. Pasak E. Ežerinskio, prie skenduolio buvo nusileidžiama per 7-8 minutes, ant dugno narai būdavo 15-30 minučių, ne ilgiau, o iškylant reikėdavo daryti pertraukas.

Bendras buvimo po vandeniu laikas būdavo apie 140 minučių. Taigi vienas nėrimas trukdavo apie dvi su puse valandos.

Prie paties skenduolio buvo naudojamasi specialiu skuteriu, nes „Friedrich Carl“ didelis laivas, jį apiplaukti gana sudėtinga, nes laikas labai ribotas.

Prie skenduolio narai nusileisdavo per 7-8 minutes, ant dugno būdavo 15-30 minučių.

Prie to laivo buvo neriama jau ir anksčiau 2016 metais. Tačiau tada gerų nuotraukų padaryti nepavyko. Palyginus to laiko dokumentaciją pastebėta, kad per beveik 10 metų nuskendęs laivas judėjo, jis yra dar 20 laipsnių labiau pakrypęs ant šono, labiau nukritęs. Konstatuota, kad laivo liekanos vis labiau yra niokojamos jūros. Tame gylyje mažai deguonies, tad laivas ir jo medinis denis yra gana gerai išsilaikę.

Kad neapakintų fotografo

„Nebuvo lengva. Reikėjo parinkti tinkamą kampą, atsistoti ten, kur reikia, paruošti bazę. Ta vokiečių narų komanda važinėja į įvairias ekspedicijas, ji žino, ką daro. Man buvo didelė garbė su jais kartu nerti. Prieš beveik dešimt metų, kai jie pirmą kartą atvyko pas mus, aš buvau tik aptarnaujantis personalas, į tokius gylius neidavau.

Todėl labai džiaugiausi, kai šiemet jie mane pakvietė. Esu labai patenkintas, kad teko dalyvauti, kad radau laiko“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Ežerinskis.

Paklaustas, ar sunku buvo, jis atsakė: "Tos dienos buvo nelengvos, labai atsakingos, buvo daug rizikos faktorių, kuriuos reikėjo įvertinti. Prieš nėrimą rimtai ruošėmės. Bet kas tikrai negalėtų nunerti į tokį gylį, būtų labai nesaugu.

Galinga prožektorių šviesa neteisingai juos nukreipus gali apakinti fotografą.

Svarbiausia buvo ne panerti, o atlikti darbą. Vandens paviršiuje būdami aptardavome, ką darysime nusileidę. Pasakydavo, kaip reikia laikyti prožektorius, kaip geriau šviesti, kokio atstumo turi laikytis. Apsitardavome ir nerdavome į tą tašką.

Paskui jau pats žiūrėdavai, jeigu šviesos spindulys susikerta, atsiranda juoda dėmė, esi per toli, prieidavai arčiau. Visas tas darbas ir buvo idealaus plūdrumo laikysena. Turėjai žiūrėti, kad su savo galinga šviesa neapakintumei fotografo. Pasuktumei šviesą į jį, ir viskas, jis apaktų, nieko nebematytų".

Įvyko du sprogimai

Baltijos jūroje per Pirmąjį pasaulinį karą nuskendusio vokiečių kreiserio „Friedrich Carl“ liekanos rastos 2016 metais Baltijos jūroje vykdytos operacijos „Open Spirit“ metu. Jas Lietuvos teritoriniuose vandenyse aptiko tame rajone dirbę prancūzų karo laivas ir Lietuvos karo laivas „Sūduvis“.

Kreiseris „Friedrich Carl“ buvo pastatytas 1902-1903 m. „Blohm & Voss“ laivų statykloje Hamburge. Tais laikais tai buvo didžiulis laivas. Jo statybos atsiėjo 15,665 mln. aukso markių. Jo įgula 1907 m. buvo apdovanota kaip taikliausia Vokietijos kariniame jūrų laivyne.

Lemtingas kreiserio susidūrimas su dviem rusų paliktomis minomis įvyko 1914 metais maždaug 30 jūrmylių nuo Mėmelio (apie 56 km). Po antro sprogimo laivas ant vandens išsilaikė dar kelias valandas, tad įgulą - daugiau kaip 500 narių, buvo spėta evakuoti, žuvo tik 7 jos nariai.

„Vakarų ekspresas“ dėkoja Vokietijos narui ir fotografui Stefanui Pape už galimybę pasinaudoti unikaliomis nuotraukomis.