Baltijos uostų varžybos: Klaipėdos dominavimas ir kaimynų krizė

Skaitymo laikas: 5 min.

Kol Latvijos ir Estijos uostai ieško naujos tapatybės praradus tranzito krovinius iš rytų, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas užtikrintai stiprina savo, kaip regioninio centro, pozicijas.

Klaipėdos fenomenas: 39 milijonai tonų ir 41 procentas rinkos

Praėję 2025 metai Klaipėdos uostui buvo rekordiniai. Perkrauta 39000000 tonų krovinių, o uosto užimama rinkos dalis tarp Baltijos valstybių uostų išaugo iki 41,4 proc. 

Tai reiškia, kad beveik kas antra tona, keliaujanti per trijų Baltijos šalių uostus, yra kraunama būtent Lietuvoje.

Didžiausią postūmį Klaipėdai suteikė konteinerių krovos segmentas, ūgtelėjęs net 29 proc. (iki 13000000 tonų). Istorinė 1000000 TEU (standartizuotų konteinerių) riba buvo pasiekta anksčiau nei bet kada – jau spalio mėnesį.

Tai rodo, kad uostas sėkmingai persiorientavo į vakarų rinkas ir tapo svarbiu „transshipment“ (krovinių paskirstymo) centru.

Latvijos uostų nuosmukis: kova dėl išlikimo

Latvijos uostai – Ryga, Ventspilis ir Liepoja – vis dar jaučia stipres „geopolitines pagirias“. Ilgus metus Ryga buvo pagrindinis anglių ir rusiškų metalų eksporto taškas, tačiau dabar šie srautai praktiškai išseko.

Ryga: Metus baigė su 7 proc. krovos kritimu (perkrauta apie 16800000 tonų). Pagrindiniai praradimai fiksuoti grūdų ir metalų segmentuose. Šiuo metu Rygos dalis rinkoje susitraukė iki 17,8 proc.

Ventspilis: Nors uostas pasiekė 4 proc. augimą (iki 8500000 tonų), tai tik nežymus atšokimas po ankstesnio drastiško nuosmukio, kai krova buvo kritusi daugiau nei penktadaliu.

Liepoja: Fiksavo 3 proc. mažėjimą (6900000 tonų).

Siekia diversifikuoti krovinius

Latvijos vyriausybė pristatė ambicingą 2025–2027 metų kelio žemėlapį, siekdama diversifikuoti krovinius ir pritraukti naujas logistikos grandines, tačiau pasivyti Klaipėdą tonažo prasme artimiausiais metais bus itin sunku.

Estijos stabilumas ir specializacija

Talino uostas demonstruoja stabilumą, tačiau nesiekia tokių mastų kaip Klaipėda. 

2025 metais Talino krova augo 5 proc. ir pasiekė 13800000 tonų. 

Estai vis labiau koncentruojasi ne į krovos tonažą, o į pridėtinę vertę: keltų eismą, keleivių aptarnavimą ir išmaniąsias uosto technologijas. Talino rinkos dalis šiuo metu stabilizavosi ties 14,6 proc.

Tendencijos ir perspektyvos: kas laukia toliau?

Analizuojant uostų perspektyvas, išryškėja trys pagrindinės kryptys, kurios nulems nugalėtojus iki 2030 metų:

Energetinė nepriklausomybė: Klaipėda čia turi stiprų kozirį – SGD terminalą „Independence“. 2025 metais SGD krova augo 19 proc. (iki 2400000 tonų), o tai ne tik užtikrina energetinį saugumą, bet ir neša pajamas uostui.

Investicijos į gylį: Klaipėda planuoja investuoti daugiau nei 300000000 eurų į infrastruktūrą, kad galėtų priimti didžiausius vandenynų laivus. Latvija ir Lenkija (Gdanskas) taip pat investuoja milijardus, todėl konkurencija tik aštrės.

Karinis mobilumas: Dėl augančios NATO svarbos regione, uostai tampa kritine karinės logistikos dalimi. Tai suteikia uostams papildomą saugumo garantą ir garantuotus valstybinius užsakymus infrastruktūros plėtrai.

Išvada verslui: Klaipėdos uostas šiuo metu yra saugiausia ir efektyviausia logistikos arterija regione.

Nors Latvijos uostai siūlo laisvų pajėgumų, infrastruktūros progresas ir krovinių srautų koncentracija Lietuvoje suteikia verslui masto ekonomijos pranašumą, kurio kaimynai kol kas negali pasiūlyti.

Šaltiniai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Rygos laisvojo uosto administracija, „Port of Tallinn“ metinės ataskaitos, „Baltic Transport Journal“ analizė.